Laisvės premiją siūloma skirti Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui A. Kentrai

Lapkričio 14 d., Seimo Laisvės premijų komisija, atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus, nusprendė siūlyti Seimui 2019 m. Laisvės premiją skirti Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Laisvės premija įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją.

Albinas Kentra

Albinas Kentra gimė 1929 m. kovo 29 d. Šilalės valsčiuje, Gūbrių kaime ūkininkų Onos (mergautine Šerpitytė) ir Juozo Kentrų šeimoje. Tėvelis Juozas Kentra buvo gimęs Užsienio kaime, Kvėdarnos valsčiuje. Iš to valsčiaus Alkupio kaimo buvo kilęs ir Albino prosenelis iš tėvelio pusės. Mama Ona Šerpitytė buvo gimusi Amerikoje, tačiau tėvai netrukus grįžo į Lietuvą ir gyveno Lomos kaime. Albino tėvai susituokė 1919 m. vasario 25 d. Vėliau jaunavedžiai su žmonos tėvais persikėlė į Gūbrių kaimą, kur prisipirkę žemės ūkininkavo.

Kentrų šeimoje gimė ir užaugo šeši vaikai: Jonas (g. 1920 m.), Juozas (g. 1922 m.), Leonas (g. 1924 m.), Ona (g. 1926 m.), Albinas (g. 1929 m.) ir Elena (g. 1931 m.). Iš karto norisi pasakyti, kad pirmaisiais pokario metais išskyrus tėvą, kuris buvo miręs visi kiti šeimos nariai tapo pasipriešinimo okupacijai dalyviais. O kas apsakys, kiek ši motinėlė patyrė skausmo, netekusi trijų sūnų ir žinodama, kad kiti trys vaikai atlieka bausmes, lageriuose, vargsta tremtyje! Ona Kentrienė mirė 1961 m. ir naktį slapčia palaidota Šilalės kapinėse.

1936–1940 m. mokėsi Nevočių (Šilalės r.) pradinėje mokykloje, 1941–1946 m. – Šilalės gimnazijoje. 1946 m. už aktyvius ryšius su partizanais suimtas, kalėjo Šilutės ir Vilniaus kalėjimuose, o nuo 1949 m. – Spasko lageryje.

1954 m. grįžo į Lietuvą, baigė keturias  vidurinės mokyklos klases Kaune. 1955–1960 m. studijavo Vilniaus universitete anglų kalbą ir literatūrą.

Baigęs universitetą, 1960–1962 m. mokytojavo Laurų 8-metėje (Vilniaus r.) ir Nemenčinės (Vilniaus r.) vidurinėje mokykloje. 1962–1965 m. mokėsi Leningrado (Sankt Peterburgo) aukštuosiuose užsienio kalbų kursuose.

1965–1991 m. – Vilniaus universiteto filologijos fakulteto anglų k. dėstytojas. Įkūrė anglų kalbos audiovizualinį centrą, kuriame, įdiegus modernias technologijas, studentai galėjo mokytis gyvos anglų kalbos.
Nuo 1965 m. pradėjo filmuoti svarbius Vilniaus universiteto įvykius. „Mano archyve yra ne vieno dešimtmečio Vilniaus universiteto istorija, įskaitant visą pasirengimą 400 metų jubiliejui, kuris buvo minimas 1979 metais. Tam skirtų renginių filmuota medžiaga yra 16 milimetrų kino juostoje, kuri dar nė karto nebuvo leista per kino projektorių. Esu sukaupęs didžiulį universiteto studentų kultūrinio gyvenimo archyvą bei daugybę svarbių žinomų Lietuvos ir užsienio mokslininkų pranešimų įrašų“,  – viename interviu sakė Vilniaus metraštininkas.

Prasidėjus Sąjūdžiui, A. Kentra fiksavo svarbiausius Lietuvos istorinius įvykius. Parengė 1991-ųjų metų sausio įvykių vaizdo reportažus daugelio kraštų televizijoms, 1994–1996 m. rėmė čečėnų tautos laisvės kovas.

Jo archyve įamžinta gausybė renginių Vilniuje, žymių Lietuvos žmonių. A. Kentra prisidėjo kuriant tautinį, lietuvišką Vilniaus universitetą. Jo iniciatyva Centriniai rūmai buvo puošiami gobelenais, freskomis tautine bei istorine tematika. Idėją įgyvendinti padėjo žymūs menininkai: Stasys Eidrigevičius, Rimtautas Gibavičiaus, Šarūnas Šimulynas, Antanas Kmieliauskas, Petras Repšys, Ramutė Jasudytė, Vytautas Valius, Stanislovas Kuzma ir kt.

1989 m. kartu su Vytautu Milvydu įsteigė Lietuvos laisvės kovų – „Miško brolių“ – draugiją. Draugijos lėšomis atkūrė ir suremontavo istorinį pastatą Vilniaus centre (Labdarių g. 10 / Totorių g. 9). Iš griuvėsių draugijos prikeltą pastatą siekiama nacionalizuoti. Jau keliolika metų valstybės institucijoms nepavyksta išspręsti šio klausimo, ir rūmai negali atlikti visos projektuose numatytos sklaidos.

A. Kentra 1992 m. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1998 m. – Vyčio kryžiaus ordinu, 2002 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. 2008 m. už aktyvų rūpinimąsi Lietuvos istoriniu bei materialiuoju paveldu apdovanotas Kalbos premija. 2013 m. jam suteiktas Šilalės garbės piliečio vardas.

2010 m. buvo apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“. 
2016 m. įteikta Šv. Kristoforo statulėlė už gyvenimą, skirtą Vilniui.

Apie A. Kentrą ir jo šeimą plačiai rašoma knygoje „Šilalės valsčius“, taip pat „Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940–1998)“. Metraštininko biografiją rasime žinyne „Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos valstybės metraštis“, „Kas yra kas Lietuvoje 2009: auksinis tūkstantmečio leidimas“ (Kaunas, 2009). Yra straipsnių periodikoje, internete.

Laisvės premija

Laisvės premija 2011 m. skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, 2012 m. skirta Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui, 2013 m. skirta kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, 2014 m. skirta Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michniku, 2016 m. skirta Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir Prezidentui Valdui Adamkui, 2017 m. skirta laisvės gynėjai, politinei kalinei Felicijai Nijolei Sadūnaitei, 2018 m. skirta partizanų grupei: Jonui Čeponiui, Juozui Mociui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui, Vytautui Balsiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Abukauskui.

Spausdinti