Margionių kaimo žmones pirmąją lapkričio mėnesio savaitę (oktavą) suburia malda už kaimo gyventojus, iškeliavusius Anapilin.
Laužas, žvakių liepsnelės, bendrystė, maldos, giesmės ramina ilgesį…
Tradicija nebuvo nutrūkusį net gūdžiu sovietmečiu.
Kažkada kaimo gyventojai rinkdavosį visą lapkričio mėnesį. Čia bendrystėje buvo prisimenami mirusieji, aptariami darbai, rūpesčiai, dalijamasi naujienomis ir duona kasdienine, pyragu, sūriu…
Niekas neskubėdavęs namo. Vakarai ilgi, o darbai įprasti ir kasdieniai galėdavo luktelti (verpimas, audimas, plunksnų plėšymas, virvių vijimas, ruoša…)
Kito giesmės, maldos, bet, kol kaime gyvena išmintis ir gerumas, tradicija tęsiama…
Ačiū Jums, mielosios sengalvėlės ir išminčiai, kad galime sušildyti savo sielas Jūsų gerumo spinduliuose…