Penktadienis, 1 rugpjūčio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

D. Vaitkevičienė. Gyvatės nukąsta šaknis

Daiva Vaitkevičienė, www.alkas.lt
2019-10-17 08:00:43
2
D. Vaitkevičienė. Gyvatės nukąsta šaknis

Pievinės miegalės žiedpumpuris (kairėje) ir išsiskleidęs žiedas (dešinėje) | Wikimedia Commons, CC BY-SA 3.0., Kristiano Fišerio (Christian Fischer) nuotr

Pievinės miegalės žiedpumpuris (kairėje) ir išsiskleidęs žiedas (dešinėje) | Wikimedia Commons, CC BY-SA 3.0., Kristiano Fišerio (Christian Fischer) nuotr
Pievinės miegalės žiedpumpuris (kairėje) ir išsiskleidęs žiedas (dešinėje) | Wikimedia Commons, CC BY-SA 3.0., Kristiano Fišerio (Christian Fischer) nuotr

Yra tokia stebuklinga šaknis, kuria galima išgydyti gyvatės įkandimą. Ji ypatinga tuo, kad atrodo, lyg būtų nukąsta. Apie tai pasakoja ir sakmė: kadaise, pačioje pasaulio pradžioje, Dievas sutvėrė gyvatę ir davė jai tokią galią, kad nuo jos įkirtimo mirs žmonės ir stips gyvuliai. Gyvatė ėmė tuo didžiuotis: „Ką įkirsiu, tas ir mirs!“

Dievas tarė: „Aš duosiu jiems žolę – vaistą“.

Gyvatė atsakė: „O aš vistiek nugriaušiu šaknį“.

Tada Dievas atsakė: „Aš leisiu žolei šaknis į šoną ir tegu žmonės turi sau vaistą“.

Taip ir atsitiko, ir žmonės turi žolę – gyvatžolę, kuri išgydo.

(Užrašyta Rimdžiūnų k., Gervėčių apyl. 1970 m.)

Gyvatės nukąsta šaknis egzistuoja ne tik mituose, bet ir tikrovėje – tai pievinė miegalė, Succisa pratensis. Ši žolė žemėje leidžia trumpą, tarsi nukirstu galu šaknį, nuo kurios į šonus atsišakoja smulkios šaknelės. Rudeniui artėjant šis augalas pražysta mėlynais žiedais.

Nors šiandien pievinė miegalė mažai kam bepažįstama, kadaise žmonės ją labai vertino ir plačiai naudojo gydymui. Miegalės šaknis tiko ne tik nuo gyvatės nuodų, bet ir daugelio kitų ligų – odos susirgimų, egzemos, kosulio, peršalimo, įvairių uždegimų, dantų ir kaulų skausmų, ir netgi apsigynimui nuo raganavimo.

Pakaniavės kaime (Dubičių sen.) pasakojama, kad miegalės šaknimi išgydydavo karves, jei raganos atimdavo pieną. Šis pasakojimas kiek kitoks: šaknį nukando ne gyvatė, o pati ragana, siekdama, kad žmonės negalėtų nuo jos apsiginti.

Dar kitur pasakoja apie Velnią, pavydėjusį šiam augalui ir jo tvėrėjui galių: „Kai Kristus po žmones vaikščiojo, jis gydė tos gėlės šaknimis ligonius. Velnias, tai pamatęs, pavydėjo išganytojui šitą galybę, ir dėl to jis tai gėlei iškando šaknies vidurį“ (Dercekliai, Priekulės sen.). Dėl to miegalė dar vadinama Velnio nuokandėle ar velniagraužiu.

Pievinė miegalė, Succisa Pratensis. C. A. M. Lindmano piešinys | leidinio „Bilder ur Nordens Flora“ (1901–1905) nuotr.
Pievinė miegalė, Succisa Pratensis. C. A. M. Lindmano piešinys | leidinio „Bilder ur Nordens Flora“ (1901–1905) nuotr.

Miegalė su velniu siejama ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių. Anglai ją vadina devil’s bit, vokiečiai − Teufelsabbiss, danai – djævelsbid, prancūzai mors du diable, rusai – чертогрыз. Pasakojama ir panaši istorija: Dievas sutvėręs žmonėms labai naudingą vaistinį augalą, tačiau velnias iš pavydo nukando jo šaknį.

Nors augalas, vadinamas velniagraužiu neatrodo labai tinkamas krikščionims gydytis, tačiau Vakarų Europoje šį augalą laikė pagalba daugeliu atvejų – gydė žaizdas, odos ligas, grybelį, pienligę, parazitinius kirminus, epilepsiją, gonorėją, gelbėjosi nuo nuodingų vabzdžių ir kitų padarų įkandimo. Buvo tikima, kad ši šaknis gali apsaugoti netgi nuo maro. Iki XIX a. pabaigos miegalė išliko svarbi vaistinė žolė, o šiandien labai retai benaudojama, nebent nuo kosulio, peršalimo ar uždegimo.

Tačiau tai dar ne viskas, ką galima pasakyti apie pievinę miegalę. XIX a. pabaigoje Raseinių apylinkių žemaičiai ją vadino Panelės Švenčiausios žole ir manė, kad galima visam gyvenimui apsisaugoti nuo dantų skaudėjimo, jei šios žolės šaknį turėsi, kai pirmąkart suskaus dantis:

Panelės Švenčiausios žole, Retena

Aug visur, žyd melynai. Nuo danties pirmą kartą gėlima ded jų šaknis. Panele Šv[enčiausia] kaip aja iš Jeruzalimos į Jeriką, [su]gėlė pirmą kartą [jai] dantis. Pana Švenčiausia tą žolę išrove ir jos šaknis pri danties pridėja, šaknike nukandus, a pačią žolę įsodino atgal, sakydama taip: „Jegut man pamačija, tad visiems temačija!“ Kožna ta žole tur nukąstą šaknį.

1890 metų 13 liepos Raseinių parapijoje užrašė Vincentas Bakutis.

Pievinė miegalė Mergelei Marijai priskiriama ir kitose Lietuvos vietose, − ji dar vadinama Marijos žole, Marės žole. Anot kalbininkės Aurelijos Gritėnienės, mėlynai žydinčius augalus būdinga sieti su Marija, nes krikščioniškuose paveiksluose nuo XV a. ji beveik visada vaizduojama su mėlynu apsiautu. Yra visas sąrašas tokių augalų, pavyzdžiui, mėlynoji kurpelė (Aconitu, napellus) vadinama Marijos čebatuku, violetine spalvos žiedais žydinti miškinė lelija (Lilium martagon) − Marijos lelija ir t. t. Pats pasakojimas, žinoma, yra senesnis, nors jame veikia Marija ar kiti krikščioniški personažai.

Kokios dievybės kadaise buvo šio visoje Europoje paplitusio mitinio pasakojimo veikėjai, šiandien sunku atsakyti. Tačiau tai, kad Lietuvoje vietoje Velnio ir Dievo dažnai pasirodo moteriškos būtybės – gyvatė, ragana, Marija, leidžia spėti, kad baltų mitologijoje tai galėjo būti moteriškos lyties deivės. Tikėtina, kad ginčas dėl gydančios šaknies galėjo vykti tarp Giltinės − mirties deivės, gąsdinančios nuodų pritvinkusiu geluonimi, ir jos sesers dvynės Laimos, lemiančios sėkmę ir sveikatą.

Pievinė miegalė – raganos nukąsta šaknis, kuria Pakaniavės kaimo žmonės gydė karves nuo apraganavimo | V. Vaitkevičiaus 1997 nuotr.
Pievinė miegalė – raganos nukąsta šaknis, kuria Pakaniavės kaimo žmonės gydė karves nuo apraganavimo | V. Vaitkevičiaus 1997 nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Vaitkevičienė. Raudonas alus – baltų kultūros palikimas
  2. D. Vaitkevičienė. Aušra ir šviesotamsos deivės
  3. D. Vaitkevičienė. Meška verčia žiemą ant kito šono
  4. D. Vaitkevičienė. Mitiniai tiltai – Velnio keliai per vandenis
  5. D. Vaitkevičienė. Šventasis Pajautos kapas – laiškas iš praeities
  6. D. Vaitkevičienė. Žemių sauja, arba į ką įsikūnija mirusieji (žuvusiems Sausio 13-ąją atminti)
  7. D. Vaitkevičienė. Dievai, didvyriai ir signatarai
  8. D. Vaitkevičienė. Midus Europos priešistorėje
  9. „Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie mitinę laimės sampratą (audio)
  10. „Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie ugnies vaizdinį mitiniame baltų pasaulėvaizdyje (audio)
  11. Iki Rasos šventės (joninių) – geriausias laikas rinkti vaistažoles
  12. Žolelių galia Aukštaitijos nacionaliniame parke
  13. Eugenijos Šimkūnaitės palikimas
  14. Kultūros dieną pasirodys naujas TV laidų ciklas „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ (video)
  15. Vyriausybė patvirtino E. Šimkūnaitės metų minėjimo planą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Saulės Vilna says:
    6 metai ago

    Aiškinčiau taip. Čia, matyt, yra ginčas tarp Dievo ir Velnio. Dievui būdingas tiesumas, o Velniui kreivumas. Kadangi Velnias pats kreivas, taigi kreivai – velniškai leidžiamos šaknies kaip savos nekanda. Juk Velnias nėra kūrybingas (protu pasižymintis) tipas…

    Atsakyti
  2. Getas says:
    6 metai ago

    Jei naudojate požemių, vėlių dievo Velino (velnio) pavadinimą, tai juk čia yra vėlesnis krikščionybės laikais uždėtas pavadinimas, paniekinant Vėlino vardą. Mes gerbiame vėles ir su jomis bendraujame, todėl neigiamas dievo Velino sąmonėje supavidalinimas yra neteisingas. Geriau tiktų vadinti šėtonas. Šėtonui kreivumas būdingas, todėl ir šaknis nukasta ir kreiva. Islamo religijoje naudojamas tik Šėtono vardas ir samprata.
    Bernardinų bažnyčioje iš kunigų niekada negirdėjau minint velnią, o tik šėtoną.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kultūros ministerija
Lietuvoje

Kultūros ministerija ir KAM stiprina bendradarbiavimą

2025 08 01
Priešiškas dronas nukrito Lietuvos kariniame poligone Gaižiūnuose
Lietuvoje

Lietuvą atakavęs dronas sudužo Lietuvos kariniame poligone…

2025 08 01
Greičio matuoklis
Lietuvoje

Greičio matuokliai keliaus į pavojingiausius eismo ruožus

2025 08 01
Mokykla, telefonas
Lietuvoje

Švietimo įstaigos turės pasitvirtinti tvarkas dėl telefonų naudojimo

2025 08 01
JAV pasiuntinys bėga Kremliun
Užsienyje

Pareiškęs ultimatumą, Trampas piktinasi Rusijos veiksmais, bet… siunčia pasiuntinuką į Maskvą

2025 08 01
Žaidimų erdvė
Gamta ir žmogus

Vilniaus oro uoste atidaryta žaidimų ir pažinimo erdvė vaikams

2025 08 01
Futbolas
Gamta ir žmogus

„Aukštaitijos“ stadione – legendinio „Ekrano“ sugrįžimas

2025 08 01
Prezidentūra
Lietuvoje

G. Nausėda susitiks su Izraelio Prezidentu

2025 08 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie Pareiškęs ultimatumą, Trampas piktinasi Rusijos veiksmais, bet… siunčia pasiuntinuką į Maskvą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kultūros ministerija ir KAM stiprina bendradarbiavimą
  • Žemės paslaugos – greičiau ir patogiau
  • Lietuvą atakavęs dronas sudužo Lietuvos kariniame poligone…
  • Greičio matuokliai keliaus į pavojingiausius eismo ruožus

Kiti Straipsniai

Edvardas Zaikovskis

Mirė garsus baltų-slavų praeities tyrėjas, archeologas Edvardas Zaikouskis

2025 07 24
Durų puošmenos

Vasariškos lauko durų puošmenos, kurios sveikina svečius

2025 07 24
Rugiagėlės ir aguonos

Vilniečiai pasisako už tvarų šienavimą

2025 07 03
Prigimtinė kultūra

Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“

2025 07 01
Namų vidaus erdvė

Nebūtinai brangu, bet tikrai įspūdinga: kaip dizaino sprendimai keičia namų pojūtį

2025 06 26
Kaip sukurti baldais jaukius namus

Kokie namų interjero papuošimai tinka mažoms erdvėms?

2025 06 25
Sosnovskio barščių naikinimas

Sostinė skelbia karą svetimžemėms rūšimis

2025 06 25
Pomidorai

Naudingi patarimai, kaip pomidorų užsiauginti net ir balkone

2025 06 22
Kauną užlies folkloro garsai – vyks XXXIX tarptautinė folkloro šventė „Atataria lamzdžiai 2025“ | ktkc.lt nuotr.

Kauną užlies folkloro garsai – vyks XXXIX tarptautinė folkloro šventė „Atataria lamzdžiai 2025“

2025 06 04
Gėlės balkone

Augalai daugiabučiuose: svarbu ne tik grožis, bet ir saugumas

2025 05 31

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie Pareiškęs ultimatumą, Trampas piktinasi Rusijos veiksmais, bet… siunčia pasiuntinuką į Maskvą
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Birželio 21 d. prie Aplinkos ministerijos | Lietuvos.link nuotr.

Paveldo saugotojai piketuos prie Kultūros ministerijos (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai