Žemaitijoje pagerbtas „Pėstysis riteris“ – profesorius Česlovas Kudaba

Rugsėjo 26 d., N. Vėliaus gatvėje Strazdalių kaime Šilalės r., įžanga į praktinę konferenciją „Vietovardžiai – tautos ir valstybės būties ženklai“, skirtą Vietovardžių bei Žemaitijos atmintiniems metams Varniuose, buvo paminklinio ženklo profesoriui dr. Česlovui Kudabai atidengimas.

Daugelio pritarmu, perteikiant ir pavaizduojant profesoriaus veiklos esmę panaudota metafora – Pėstysis riteris. Iš Romualdo Norkaus 1995 m. sudaryto leidinio „Pėsčiojo riterio dalia: Česlovo Kudabos laikas ir asmenybė.“ Tautodailininkas Raimundas Puškorius tai išskuobė ant drūto ąžuolo rąsto. Kodėl žemaičiai čia pagerbė prof. Č. Kudabą – rytų aukštaitį? Todėl, kad profesorius mokslo tikslais skersai išilgai išvažinėjo ir išvaikščiojo centrinės Žemaitijos aukštumą ir kitas vietas. Tas mokslinis interesas pagimdė abipusę meilę ir pagarbą, čia gyvenančiam žmogui, jo kraštui, gamtai,

kultūrai ir istorijai. Taip nuo XX a. aštunto dešimtmečio pradžios praminti takai virto leidiniu „Septyni keliai iš Varnių“ išleistu 1993 m. jo darbingo ir pasiaukojančio gyvenimo saulėlydyje. Dar Lietuvos sąjūdžio aušroje, Laukuvos miestelio ir apylinkių gyventojai, rinkę parašus dėl Spaudo kalno išsaugojimo dėkingi profesoriui Č. Kudabai, tuometiniam Lietuvos kultūros fondo pirmininkui, už 1987 liepos 20 d., laišką, adresuota tuometiniam rajono partijos pirmininkui ir Laukuvos žmonėms. Vieną, iš laiške išsakytų minčių tinkančią visai Lietuvai nutarta iškalti ir atminimo ženkle: „…Reikia bendromis jėgomis saugoti viską kas turi gamtinę, istorinę ir kultūrinę vertę…“.

Geografui, prof. dr. Česlovui Kudabai (1934 07 24-1993 02 19) Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signatarui, šiemet būtu sukakę 85 metai. Šiemet dar viena reikšminga sukaktis, praėjo 30 metų nuo 1989 08 06 datos, kuomet Gotlanto saloje buvo pasirašytas komunikatas „Visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas!“. Ten, Švedijoje skirtingų likimų ir pažiūrų aštuoni žmonės, tarp jų ir Č. Kudaba, padėjo parašus už siekį atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Džiugu ir tai, kad prof. Č. Kudaba J. Basanavičiaus premijos laureatas, yra pagerbtas bendražygio prof. N. Vėliaus gimtame kaime, nuo 2010 m. kuriamame „N. Vėliaus ir L. R. Ivinskio pažintiniame etnokultūriniame istoriniame šimtmečio kelyje “.

Prie atminimo ženklo sukūrimo ir pastatymo prisidėjo daug žmonių, vieni padovanojo rąstą, kiti atvežė ir padėjo pastatyti, dar kiti parėmė aukomis. Už baigiamuosius darbus dėkota Laukuvos seniūnijos darbuotojams, seniūnui Virgilijui Ačui, kitiems talkininkams. Atidarymo metu dalyvavo Varnių konferencijos pranešėjai ir dalyviai, Vilniaus ir Kauno žemaičių kultūros draugijų pirmininkai Alvydas Strička ir Jonas Vitkauskas, Laukuvos, Požerės, Bilionių bendruomenių pirmininkai ir nariai, N. Vėliaus Laukuvos gimnazijos mokytojai ir gimnazistai. Šilalės kraštiečių draugija ir jos nariai, kuriems teko rūpestis ir atsakomybė rengiant kelionę į konferenciją. Konferencijos rengėjų ir jų atstovų doc. dr Juozo Pabrėžos, Lino Šedvilo, doc. dr. Filomenos Kavoliutės, Rolando Bružo, dr. Albinos Auksoriutės, vardu įteiktos padėkos ir atminimo dovanos: R. Puškoriui, V. Ačiui, L. Daukantienei, S. Eitučiui, V. Geštautienei, D. Petrošienei, B. Viknienei.

Atidengiant atminimo ženklą prof. Č. Kudabai sveikino Šilalės rajono savivaldybės meras Algirdas Meiženis, Laukuvos seniūnas Virgilijus Ačas, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo signatarų klubo vardu signataras Donatas Morkūnas, geografė doc. dr. Filomena Kavoliutė, Žemaitijos regioninės etnininės kultūros globos tarybos ir Vilniaus žemaičių vardu teko šių eilučių autoriui.

Virginijus Jocys.