Baltarusiai nori išsivežti K.Kalinausko palaikus

Lietuva rengiasi lapkritį numatytoms 1863-1864 metų sukilimo dalyvių, tarp jų ir sukilimo vado Kosto Kalinausko, perlaidojimo iškilmėms. Tačiau Baltarusijos inteligentijos atstovai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos vadovybę svarstyti galimybę baltarusių nacionalinio didvyrio K.Kalinausko palaikus perlaidoti Baltarusijoje. Ar Lietuva leisis į diskusijas? Ir kas tai turėtų nuspręsti?

Baltarusių kreipimasis

„1863-1864 metų sukilimas buvo baltarusių ir lietuvių tautų kova už savo laisvę, – pabrėžia laiško autoriai. – K.Kalinauskas buvo ryškiausias šios kovos lyderis, baltarusių tautos vadovas, žuvęs už jos laisvę ir orumą.

Mes suprantame, kad jūs, lietuvių tauta, taip pat laikote K.Kalinauską savo didvyriu. Mes suprantame ir gerbiame jūsų nuomonę, kad Kostas Kalinauskas turi būti palaidotas deramoje vietoje – kovotojų už laisvę panteone. Tokia vieta reikalinga ir mums, baltarusiams. Mes manome, kad mūsų nacionalinį didvyrį K.Kalinauską derėtų palaidoti Baltarusijoje ir prašome lietuvių tautos apsvarstyti tokią galimybę.

Baltarusių tauta dabar gyvena nelengvą laikotarpį, nes valstybės nepriklausomybei gresia daug pavojų. K.Kalinausko palaidojimas Baltarusijoje taptų simboliu ir priminimu baltarusių tautai, kaip reikia mylėti savo Tėvynę, savo tautą ir kaip reikia už jas kovoti.“

Laišką pasirašė kelios dešimtys žmonių. Tarp jų – Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič, Baltarusijos liaudies artistė Zinaida Bondarenko, rašytojas Vladimiras Orlovas, portalo „Tut.by“ įkūrėjas Jurijus Ziseris, dainininkas Liavonas Volskis ir kiti žinomi baltarusiai.

Palaikai – universitete

Dvidešimties 1863-1864 metų sukilimo dalyvių palaikai, tarp jų ir sukilimo lyderių K.Kalinausko ir Zigmanto Sierakausko, buvo aptikti 2017 metų liepą, atliekant archeologinius kasinėjimus Gedimino kalne, Vilniuje.

Šių metų pavasarį identifikuoti palaikai palikti saugoti Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Sudaryta vyriausybinė komisija pritarė projektui, pagal kurį sukilėliai lapkričio mėnesį būtų laidojami Vilniaus Rasų kapinių centrinėje koplyčioje įrengiamame kolumbariume. Nuspręsta čia laidojamų sukilėlių vardus užrašyti lietuvių, lenkų ir baltarusių kalbomis.

Dar pavasarį Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovai lankėsi Seime ir pareiškė, kad norėtų dalyvauti sukilėlių perlaidojimo ceremonijoje Vilniuje, nes, pasak jų, „oficiali Baltarusijos valdžia K.Kalinausko, kuris kovojo prieš Rusiją, nelaiko didvyriu, nėra suinteresuota dalyvauti laidotuvėse ir baiminamasi, kad Baltarusijai nebus niekaip atstovaujama perlaidojimo ceremonijoje.“

Seimo laikinosios grupės „Už demokratinę Baltarusiją“ pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė suprantąs kaimynų norą turėti K.Kalinausko, kaip nacionalinio simbolio, kapą savo valstybėje. Bet Lietuva neturėtų skubėti priimti tokio radikalaus sprendimo. „Manyčiau, kad su baltarusiais istorija dalintis galime čia, Lietuvoje“, – sakė L.Kasčiūnas.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko Arūno GUMULIAUSKO komentaras:

Kol kas yra tik Baltarusijos inteligentijos, Baltarusijos katalikų bažnyčios iniciatyva. Nematome jokių veiksmų iš Baltarusijos valdžios.

Apie tas iniciatyvas sužinojau šiek tiek anksčiau, nei dabar pasirodęs laiškas. Teko girdėti, kad Minske rengiamas baltarusių tautos istorinių veikėjų panteonas, kad jis yra projektuojamas, ir kad K.Kalinauskas ten užimtų tikrai deramą vietą. Mes žinome, kad K.Kalinauskas yra baltarusis, vienas iš baltarusių tautos atgimimo pradininkų. Nekyla abejonių – jis iš tiesų nusipelnęs baltarusių tautai, Baltarusijos istorijai.

Jei į klausimą apie K.Kalinausko perlaidojimo galimybę Baltarusijoje atsakyčiau kaip istorikas, tai galbūt į visa tai žiūrėčiau bent jau neprieštaraujančiai. Manyčiau, K.Kalinauskas turi teisę atsigulti tos tautos žemėje, už kurią visą gyvenimą kovojo, kuriai dirbo. Tačiau jei reikėtų atsakyti kaip politikui, atsakymas keltų problemų. Mes žinome, kad Minskas nėra pati draugiškiausia sostinė Vilniui. Be to, nežinome Baltarusijos valdžios pozicijos tuo klausimu, nes šiandien, kai Baltarusijos santykiai su Rusija tokie artimi, manau, kad K.Kalinausko atsiradimas Minske keltų daug klausimų. Juk jis 1863-64 metų sukilime kovojo kaip tik prieš Rusiją.

Antras dalykas, diskusija neprasidėjo, o laikas bėga. Pasirengimas perlaidojimui Lietuvoje juda į priekį, nes nėra priežasčių jį stabdyti. Galbūt sutikčiau, kad diskusija galima, bet net nenumanau, kokie tos diskusijos rezultatai galėtų būti.

Spausdinti