Nuo rugpjūčio 16 d., iki rugsėjo 9 d., Seimo I rūmų Vitražo galerijoje, eksponuojama žymaus Lietuvos fotografo ir fotomenininko, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Baltijos kelias“. Joje eksponuojamos istorinės fotografijos iš beveik 200 km ilgio Baltijos kelio trasos Lietuvoje. Nuotraukose į mus žvelgia Baltijos kelio dalyviai ne tik iš Vilniaus, bet ir iš kitų miestų ir rajonų, vyrai ir moterys, vaikai, suaugusieji ir seneliai. Stovėjusieji Baltijos kelyje piliečiai demonstravo taikų ryžtą būti nepriklausomi. Trijų Baltijos tautų žmonės parodė gražiausią savitarpio supratimą, solidarumą ir vienybę, siekdami laisvės savo valstybėms.
Baltijos kelias – 2 mln. žmonių grandinė, 1989 m. rugpjūčio 23 d. sujungusi Baltijos šalis beveik 620 km ilgio trasoje nuo Vilniaus Gedimino bokšto iki Talino Hermano bokšto Tompėjos pilyje.
1989 m. rugpjūčio 11 d. Cėsyje vyko antrasis Baltijos Tarybos posėdis, kuriame Estijos ir Latvijos Liaudies Frontų bei Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio atstovai priėmė pareiškimą dėl „Baltijos kelio“. Jame buvo skelbiama: „Baltijos kelias yra demokratijos kelias, <…> Baltijos kelias – tai vienintelis kelias į laisvę, lygybę ir brolybę, kuris eina bendru mūsų Baltijos jūros krantu. <…> Baltijos kelias – tai Europos kelias, Baltijos kelias – tai paskutinis kolonijinių teritorijų išlaisvinimo Europoje kelias, Baltijos kelias – mūsų bendrų namų pastatymo kelias!“
2009 m. Baltijos kelio akcija įtraukta į tarptautinį UNESCO registrą „Pasaulio atmintis“.
Fotografas Romualdas Požerskis gimė 1951 m. liepos 7 d. Vilniuje. 1957–1969 m. mokėsi Kauno VIII vidurinėje mokykloje, vėliau studijavo Kauno politechnikos institute. 1972 m. gegužę, po Romo Kalantos susideginimo, Romualdas Požerskis dalyvavo jaunimo protesto mitinge Kaune, buvo suimtas ir pašalintas iš instituto.
1975 m. baigęs tuometį Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, dirbo Lietuvos fotografijos meno draugijos Kauno skyriuje. 1977 m. tarptautiniame Arlio fotografijos festivalyje Prancūzijoje pelnė du pagrindinius Jaunųjų fotografų konkurso prizus. Nuo 1980 m. tapo laisvu fotografu, rengė fotografijas Lietuvos ir užsienio spaudai. 1993 m. pradėjo eiti Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto lektorius pareigas. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys (1976 m.), sąjungos garbės narys (2011 m.), Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros profesorius (2011 m.). 1990 m. įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, 1994 m. suteiktas Tarptautinės fotomeno federacijos (FIAP) garbės vardas. 2004 m. už indėlį puoselėjant Europos kultūros paveldą Vienos universitete Austrijoje jam įteikta Hamburge įkurto Alfredo Toepferio fondo premija.
Parodą galima apžiūrėti atvirų durų valandų Seime metu: rugpjūčio 16 d., 23 d., 30 d., rugsėjo 6 d. 11–15 val.
