Politinių kalinių ir tremtinių sąskrydis pasmerkė Vilniaus mero veiksmus (nuotraukos, video)

Rugpjūčio 3 d. Ariogaloje, Raseinių rajone, jau 29-tą kartą vyko kasmetinis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) sąskrydis „Su Lietuva širdy“.

Renginys prasidėjo visų dalyvių eitynėmis nuo Ariogalos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios į Dubysos slėnį. Čia šv. Mišias aukojo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Paskui bėgikai atnešė sąskrydžio ugnį, ankstų šeštadienio rytą įžiebtą Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, nuo Amžinosios Ugnies.

Sąskrydžio dalyvius pasveikino jame apsilankęs Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Prezidentas padėkojo Lietuvos politiniams kaliniams, tremtiniams ir Laisvės kovų dalyviams už ne kartą parodytą tvirtybę. Savo sveikinimo kalboje išreiškė nuoširdžią pagarbą organizacijai, daugelį metų puoselėjančiai tautinę kultūrą ir besirūpinančiai jaunosios kartos patriotiniu bei pilietiniu ugdymu.

„Aš tikiu šviesia Lietuvos ateitimi,  tikiu mūsų žmonių darbštumu, gabumais, kad mes galime kartu įveikti visus sunkumus, visas prieštaras ir tvirtai eiti keliu, kurio Lietuva nusipelno“, – sake šalies vadovas ir išreiškė viltį, kad šis kasmet rengiamas sąskrydis ir toliau jungs Lietuvą mylinčius ir jos labui dirbančius žmones.

Sąskrydžio dalyvių dvasią giesmėmis kėlė jungtinis buvusių tremtinių choras, kurį sudaro daugiau nei 1000 atlikėjų.

Diskusijų palapinėje vyko parodos, knygų pristatymai, filmų peržiūros, diskusijos, paskaitos. Buvo galima pabendrauti su ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviais.

Partizanų bunkeryje buvo pristatytas atkurtas partizanų gyvenimo vaizdas, vyko pokalbiai apie partizanų kovas, aprangą, spaudą bei jų turėtą ginkluotę.

Sąskrydžio dalyviai nesitenkino vien prisiminimais ir praeities įspūdžiais, jiems rūpėjo ir mūsų valstybės nūdienos reikalai. Buvo priimta rezoliucija „Dėl paminklo Laisvės kovoms įamžinti Lukiškių aikštėje“ ir „Dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos“.

Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai šeštadienį sąskrydyje Ariogaloje priėmė rezoliuciją, kuria reikalauja „liautis kurstyti tautos susipriešinimą“ dėl memorialo Lukiškių aikštėje statybų bei atminimo ženklų.

Sąskrydžio dalyvių priimtoje rezoliucijoje Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus sprendimas nuo Vrublevskių bibliotekos nuimti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą buvo įvertintas kaip niekuo nepagrįstas ir paneigiantis teismo sprendimą J. Noreikos veiklos nelaikyti kolaboravimu. Taip pat kritiškai įvrtintas buvo ir Vilniaus miesto valdžios sprendimas Vilniaus Kazio Škirpos alėją pervadinti į Trispalvės alėją.

„Vilniuje K. Škirpos vardu alėja buvo pavadinta už žinomus jo nuopelnus kovose už Lietuvos nepriklausomybę. Jis buvo vienas iš Lietuvos kariuomenės atkūrimo pradininkų, 1919 metais iškėlė Trispalvę ant Gedimino kalno. Nepritariame, kad K. Škirpos alėja skubotai pervadinta Trispalvės alėja, nes dėl K. Škirpos antisemitinių tekstų jo kaltumas nėra teismo įrodytas“, – rašoma sąskrydžio dalyvių priimtoje rezoliucijoje.

Šį sąskrydį kasmet rengianti LPKTS vienija per 40 tūkstančių dalyvių ir turi 53 filialus visoje Lietuvoje, kurių nariai buriasi į chorus, rengia ekspozicijas, užsiima leidybine bei švietėjiška veikla.

Sovietinės okupacijos metu iš Lietuvos ištremta daugiau kaip 130 tūkst. žmonių, taip pat tūkstančiai žuvo lageriuose.

NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ, PADEDANČIŲ STIPRINTI LIETUVOS GYNYBINIUS

PAJĖGUMUS, KOORDINACINĖ TARYBA (NOKT)

Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

DĖL VILNIAUS MIESTO MERO R. ŠIMAŠIAUS IR KITŲ ATSAKINGŲ ASMENŲ NETEISĖTŲ, SUPRIEŠINUSIŲ VISUOMENĘ VEIKSMŲ

KREIPIMASIS 

2019-08-03

Ariogala

Per pastaruosius keletą metų smarkiai sustiprėjusio Rusijos hibridinio karo sąlygomis itin aktuali tampa Lietuvos Respublikos istorinės atminties diskurso apsauga nuo valstybei priešiško puolimo, siekiančio diskredituoti antinacinį ir antisovietinį lietuvių pasipriešinimą pusę amžiaus trukusioms okupacijoms. Pastarosiomis savaitėmis viena iš pagrindinių šio puolimo krypčių tapo niekinimo ir šmeižto kampanija, nukreipta prieš 1941 m. Birželio sukilimą ir jo vadovus.

Šis puolimas buvo gana netikėtas, nes dar birželio mėnesį Vilniuje, Kaune, Obeliuose (pastaruosiuose 2014 m. atstatytas sovietmečiu nugriautas didingas paminklas sukilėliams), iškilmingai paminėtos 1941 m. birželio 23 d. sukilimo 78- osios metinės. Vilniuje, Gedimino prospekte pagerbtas dar iki Birželio sukilimo suimtų ir Rusijoje sušaudytų Lietuvos aktyvistų fronto Vilniaus štabo narių, prie Vrublevskių bibliotekos – Štuthofo kalinio NKVD nukankinto Jono Noreikos atminimas. Tą iškilmingą dieną, Nepriklausomybės aikštėje dėmesingai išklausėme Vilniaus mero sveikinimą ir įtikinamą teiginį, kad Birželio sukilimas „buvo ir išlieka su pralaimėjimu nesusitaikančios valstybės kovos už laisvę simbolis, kad Lietuvos žmonės visad liks dėkingi tiems didžiavyriams, kurie tuomet okupacijos dieną stojo į šią garbingą kovą“. Deja, liepos 10 d. ir galutinai liepos 24 d. Vilniaus miesto  tarybos sprendimu, kelių balsų persvara, pažeidus procedūras, net nesvarsčius kai kurių komitetų pasiūlymų, sukilimo pagrindinio organizatoriaus, aukšto rango karininko ir diplomato Kazio Škirpos alėja buvo pervadinta Trispalvės alėja. Dar prieš tai, 2019 m. liepos 18 d., bandėme prieš 40 metų mirusį K. Škirpą apginti nuo nepagrįstų kaltinimų dalyvavus holokauste. Visų pagrindinių politinių kalinių ir tremtinių organizacijų, partizanų ir jų ainių vardu kreipėmės į Valstybės vadovus, prašydami stabdyti šį nepagrįstą veiksmą, deja, atsako iš jų negavome. Po K. Škirpos alėjos pervadinimo, po vandalo Stanislovo Tomo įvykdyto Jono Noreikos atminimo lentos sudaužymo, sekė dar vienas akibrokštas. Panašaus veiksmo ėmėsi pats Vilniaus meras, kurio nurodymu sudaužyta lenta buvo suklijuota ir toje pat vietoje pritvirtinta: po poros mėnesių, ankstų rytą, vienaasmeniškai, paslapčia, nupjovus tvirtinimo varžtus, ji vėl buvo nuimta ir išgabenta į „Grindos“ saugyklas. Apie tokį administracinį veiksmą nebuvo informuota visuomenė, žiniasklaida, net Vrublevskių bibliotekos vadovybė. Tokie Vilniaus mero R. Šimašiaus antiįstatymiški, todėl neleistini veiksmai supriešino visuomenę ir sukėlė informacinio karo, vykdomo prieš Lietuvos valstybės saugumą, suaktyvėjimą. Keista, kad tokius nepateisinamus veiksmus parėmė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, žinodamas, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo atmestas Jono Noreikos kaltinimas dalyvavus holokauste, o užsienio pilietis Grantas Arthuras Gochinas minėtą sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Visai kitoks yra tos pačios Vyriausybės susisiekimo ministro Roko Masiulio požiūris, kad tokie mero R. Šimašiaus veiksmai „tragiškai neišmintingi“ ir netoleruotini.

Esame labai dėkingi, jog visuomenės susipriešinimą siekia mažinti Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, teigdamas, kad istorinė atmintis „turėtų būti ne vieno kurio nors miesto ar savivaldybės spręstinas klausimas, o nacionaliniu lygiu priimama nutartis“.

Manome, kad tokie iškilūs, Lietuvos valstybingumui nusipelnę asmenys, kaip K. Škirpa ir J. Noreika, priklauso ne tik Vilniui, bet ir visai Lietuvai. Jų atminimo įamžinimo neturėtų spręsti gerai nesusipažinę su istorinės praeities sudėtingumu politikai, o patyrę ekspertai – istorikai, teisininkai, vadovaudamiesi visa prieinama istorine medžiaga apie tuos asmenis. Gerbiamo Prezidento teigimu, Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti atliko nemažą darbą, tačiau ją reikėtų papildyti atitinkamais ekspertais. Pati Prezidentūra pasiruošusi tarpininkauti istorinės atminties įvertinimo klausimais. Deja, šios komisijos pirmininkas, Seimo narys Emanuelis Zingeris taip pat tapo Vilniaus mero šalininku, sveikindamas jį už „drąsą“. Manytume, kad jis turi atstovauti ir vertinti ne tik nacių nusikaltimus, bet ir komunistinio teroro prieš lietuvių tautą, partizanus veiksmus. Lietuvos laisvės kovotojų sąjūdis (partizanai) ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga 2019 m. kovo 19 d. kreipėsi į nurodytą Emanuelio Zingerio vadovaujamą instituciją, kad padėtų aiškinti sovietinio okupacinio režimo vykdyto teroro nusikaltimus, kad būtų įvertinta Lietuvos komunistų partijos neteisinė, nusikalstama, represinė, diktatūrinė veikla, tačiau nuo kovo mėnesio atsakymo nesulaukiame. Prasidėjo trečias dešimtmetis nuo šios institucijos įkūrimo, tačiau istorinė tiesa neatkurta, visuomenė supriešinta, sovietinio genocido organizatoriai ir vykdytojai lieka tinkamai neįvertinti. Lietuvos Respublikos Seimo nariai Audronis Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas ir kiti Lietuvos Respublikos Seimui teikė rezoliuciją dėl 1941 m. Birželio sukilimo ir Laikinosios vyriausybės įvardinimo teisės aktu, tačiau E. Zingeris pasipriešino šio dokumento priėmimui.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius norėdamas pateisinti savo veiksmus žada nukabinti poetės Valerijos Valsiūnienės (slap. „Oras“), išdavusios J. Noreikos vadovaujamą organizaciją, atminimo lentą ir pašalinti Vilniuje esantį Petro Cvirkos paminklą. Mes manome, kad tai turi būti padaryta be jokių išlygų ar reikalavimų, kartu grąžinant K. Škirpos alėjos pavadinimą ir ant Vrublevskių bibliotekos pritvirtinant naują atminimo lentą, skirtą J. Noreikai.

Manome, kad reikėtų dėti pastangų siekiant užbaigti besitęsiančius teismus tarp Kultūros ministerijos Šiuolaikinio meno centro ir Vyčio su Laisvės kovotojų memorialu šalininkų. Tai sąmoningas Vilniaus miesto administracijos ir Kultūros ministerijos vilkinimas, kad aikštėje neatsirastų paminklas didvyriams, per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę su Vyčio simboliu.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti šalies gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba, atstovaujanti per 20 patriotinių organizacijų, kreipiasi į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vadovybę, visus susirinkusius Ariogaloje ir siūlo pritarti šiam dokumentui.

Susirinkusiųjų Ariogaloje vardu pareiškiame:

– išreiškiame nepasitikėjimą Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi ir prašome apsvarstyti taryboje klausimą dėl jo atsakomybės už visuomenės supriešinimą, nepagrįstus skubotus veiksmus, keičiant Kazio Škirpos alėjos pavadinimą, nuimant Jono Noreikos atminimo lentą. Taip pat prašome merą pagaminti naują atminimo lentą, skirtą Jonui Noreikai ir garbingai pritvirtinti ją buvusioje vietoje ant Vrublevskių bibliotekos pastato sienos iki rugpjūčio 23 dienos. To neįvykdžius, Molotovo-Ribentropo pakto 70- mečio ir Baltijos kelio 30-ųjų metinių proga, sukvietę žmones iš visos Lietuvos ir imsimės iniciatyvos patys;

– siūlome Valstybės vadovams įvertinti, ar Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, nuolaidžiaudamas kai kuriems žydų bendruomenės nariams, o tuo pačiu informacinio karo prieš Lietuvą skleidėjams ir istorinės atminties klastotojams, kai, žinodamas teismų išvadas apie Kazio Škirpos ir Jono Noreikos nedalyvavimą holokauste, nepagrįstai apkaltino mirusį K. Škirpą ir žuvusį J. Noreiką ir tuo pakenkė Lietuvos valstybės tarptautiniam prestižui;

– siūlome iš pagrindų peržiūrėti Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti veiklą, ją papildant kompetetingais ekspertais, istorikais, teisininkais. Manome, kad komisijos pirmininku turėtų būti paskirtas nešališkas asmuo, nes šiuo metu komisijos veikla daugiausiai yra nukreipta nacių nusikaltimams tirti, o sovietiniai nusikaltimai ir toliau lieka tinkamai neįvertinti;

– siūlome Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Kultūros ministerijai reprezentacinėje Lukiškių aikštėje, sutelkus visas architektų, skulptorių, dailininkų, istorikų jėgas, pastatyti paminklą, skirtą per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos Laisvę didvyriams su Vyčio simboliu, kadangi paminklas žuvusiems partizanams, pagal patvirtintą projektą bus pastatytas Raseinių rajone, Kryžkalnyje.

NOKT priklauso – Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Nepriklausomybės gynėjų sąjunga, Atsargos karininkų sąjunga, krašto apsaugos bičiulių klubas, Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjunga, Lietuvai pagražinti draugija, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacija, Lietuvos kariuomenės savanorių  draugija, Vilniaus rokiškėnų klubas „Pragiedruliai“,  Lietuvos didžiosios Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija, Atlanto Sutarties Lietuvos klubas,  Lietuvos  kariuomenės  karių,  nukentėjusių  nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjunga, Lietuvos Vytautų klubas, Pasieniečių klubas, Gerviečių klubas, Asociacija „Vilniui ir tautai“, Vilniaus molėtiškių draugija, Lietuvos  bajorų karališkoji  sąjunga,  Vilniaus  zarasiškių  klubas „Ežerėnai“ .