Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Irena Haase ir Mišriai Seimo narių grupei atstovaujantis Vytautas Bakas – surinko reikiamus 36 parlamentarų parašus ir ketina užregistruoti teikimą pradėti apkaltos procesą galimai šiurkščiai Konstituciją pažeidusiems ir priesaiką sulaužiusiems teisėjams – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui bei Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams: Konstantinui Gurinui, Viktorui Kažiui ir Valdimarui Bavėjanui.
Seimo nariai L. Kasčiūnas, I. Haase ir V. Bakas kviečia ir kitus Seimo narius pasirašyti dėl apkaltos proceso pradėjimo.
„Konstitucinė tokio aukšto rango pareigūnų atsakomybė įtvirtinta Konstitucijoje kaip ypatinga teisinės atsakomybės rūšis. Apkaltos proceso pradėjimą gali įgyvendinti tik Seimas – tai išskirtinė Seimo narių teisė ir pareiga, todėl kviečiame ir kitus Seimo narius nenusišalinti nuo šios pareigos bei atsakomybės ir jungtis prie mūsų iniciatyvos“, – pabrėžia Laurynas Kasčiūnas.
Minimi teisėjai yra įtariami stambaus masto kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu teismų sistemoje. Anot parlamentarų, teisėjai galimai atliko veiksmus, kurie nesuderinami su teisėjo priesaika ir konstituciniu statusu. Generalinio prokuroro parlamentarams pateikta medžiaga patvirtina, jog minėti teisėjai galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, teisėjų autoritetu, neteisėtai gavo turtinės naudos, todėl neturėtų išvengti Konstitucinės atsakomybės.
„Jeigu norime giliau pažvelgti į teismų sistemos ydas, atsakyti į klausimus, kodėl susiklostė dabartinė situacija teismuose, išsiaiškinti, ar buvo padaryti Konstitucijos pažeidimai, galimų pažeidimų genezę, atrasti priemones, kurios padėtų teismams įgyti visuomenės pasitikėjimą, būtinas apkaltos procesas Seime“, – pažymėjo V. Bakas.
Apkaltos iniciatoriai tikisi šį klausimą pateikti Seimui rugpjūčio pabaigoje, kai Seimas susirinks į neeilinę sesiją. Teikimą palaikė 36 seimo nariai iš TS-LKD, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos valstiečių-žaliųjų sąjungos frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės.
Manyčiau, kad Seimui apkaltos procese derėtų atkreipti dėmesį ir į Civilinio proceso kodeksą, prie kurio rengimo, kaip procesinės teisės žymus specialistas, gali būti prisidėjęs ir E.Laužikas. Mat, pagal dabar galiojančias CPK nuostas, paties asmens nors ir pagal visus reikalavimus surašytas apeliacinis ar kasacinis skundas Teismų nepriimamas, jeigu jo nėra pasirašęs advokatas. Tokiu atveju advokato parašo reikalavimas yra iš esmės formalus ir tuo yra pažeidžiama asmens procesinio veiksnumo – galėjimo pačiam įgyvendinti savo teises teisme teisė, juolab, kad už tokį parašą tenka advokatui mokėti kaip už skundo surašymą. Galimas piktnaudžiavimas minėtais procesiniais reiklavimas su nauda iš to – čia akivaizdus. Tad neatmestina, kad toks procesinio veiksnumo teisių važymas gali būti neteisėto lobizmo rezultatas. Suprantama, kad dėl to nuo rugsėjo KT gali atsirasti bylų dėl minėtu pažeidimu padarytos žalos atlyginimo.
Įdomu ar konservatoriai sugalvojo gelbėjimosi ratą jų globojamiems teisėjams, per apkaltos procesą balsavimu nenustačius, kad teisėjai priesaiką šiurkščiai sulaužė, nes neužteko seimo balsų, todėl nėra pagrindo baudžiamajam procesui, ar sugalvojo pasireklamuoti viešo skandinimo procese, jau beviltiškiems teisėjams, kad dirbtinai pasididinti savo reitingus tautoje, neva tėvynės sąjunga kovoja už teisingumą Lietuvos teismuose.