Kaune vyko XII tremtinių dainų ir poezijos šventė „Leiskit į tėvynę“

Karšta vasaros saulė neišgąsdino žiūrovų ir dalyvių, susirinkusių į legendiniame Dainų slėnyje praėjusį šeštadienį vykusią XII respublikinę politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventę „Leiskit į Tėvynę“.

Tradicinė šventė vyksta kas dveji metai vis kitoje Lietuvos apskrityje. Pirmoji šventė įvyko 1991 m. Kaune. Užpernai Ukmergėje simbolinė dirigento batuta buvo perduota kauniečiams, tad per du dešimtmečius apsukusi ratą po visą Lietuvą, šventė sugrįžo į Kauną, kur gimė ši graži tradicija.

Šventėje dalyvavo 33 tremtinių chorai iš visos Lietuvos – Anykščių, Alytaus, Biržų, Druskininkų, Elektrėnų, Gargždų, Jonavos, Jurbarko, Kauno, Kalvarijos, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Lazdijų, Lentvario, Marijampolės, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Rokiškio, Radviliškio, Šiaulių, Širvintų, Šilutės, Tauragės, Utenos, Vilniaus, Vilkaviškio miestų bei rajonų.

Šventės prologą – pasveikinimą atliko Kauno tautinių šokių ansamblis „Malūnėlis“, šventės dalyvius pasveikino Kauno meras Andrius Kupčinskas, LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie Amžinosios ugnies jaunieji šauliai uždegė simbolinį fakelą ir kartu su tremtiniais atnešė jį į Dainų slėnį, kur šventės aukurą uždegė LPKTS Garbės pirmininkas, partizanas Antanas Lukša.

Tradiciškai tremtinių šventės prasideda Liongino Abariaus daina „Leiskit į Tėvynę“ , eilės Juozo Šnapščio-Margalio. Šventės režisierius ir vedėjas Petras Venslovas ir aktorė Inesa Paliulytė pasveikino susirinkusius tremtinių eilėmis. Kauno Teatro mokyklėlės ir aktorių sceninė kompozicija „Tremties vaikai” priminė sunkią Sibire atsidūrusių mažųjų lietuvaičių dalią. Labai malonu, kad dar studijų metais talkinęs tremtinių šventėse Liudas Mikalauskas ir dabar, jau tapęs pirmo ryškumo žvaigžde, nepasididžiuoja. Šį kartą jis atliko J. Strolios ir P. Jurkaus „Parveski Viešpatie“ , A. Paulavičiaus „Dievo dovaną“, A. Kulikausko „Giedu dainelę“, J. Tallat-Kelpšos ir Maironio „Kur lygūs laukai“ ir kt. Dainų programą praturtino Kauno choreografijos mokyklos mokinių šokiai „Malda“, „Polkutė“, „Istorinis šokis“.

Chorams dirigavo žinomi muzikai iš visos Lietuvos: šventės vyr. dirigentė Bronė Paulavičienė, dirigentai Vytautas Saikauskas (Klaipėda), Jovita Bražukienė (Kuršėnai), Romualdas Eičas (Tauragė) , Mindaugas Šikšnius (Kaunas), Edmantas Rėkus (Kalvarija), Jonas Barbaravičius (Širvintos), Aušra Kazlauskienė (Kėdainiai), Romualdas Pečeliūnas (Šiauliai), Violeta Dumbliauskienė , Laimutė Vaitiekūnienė (Radviliškis), Antanina Laurenčikienė (Druskininkai), Laima Venclovienė (Marijampolė), Violeta Michelkevičienė (Jonava), Gintaras Skapas (Vilnius), Adolfas Driukas (Utena). Chorams ir solistui akompanavo pianistė Beata Vingraitė, nuotaikingą programą atliko Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ ir jo įspūdingosios šokėjos.

Tradicinio rašinių konkurso apie tremtį laureatus apdovanojo Kauno meras A. Kupčinskas. Pirmoji vieta skirta Aldonai Puišytei už knygą „Ką gyvenimas įrašė“, antroji – Anastazijai Sučylienei už knygą „Atminties ravėjimas”, trečioji – Albinui Slavickui už knygą „Kad ašara neverktų“. Moksleivių rašinių tremties tematika konkurso nugalėtoja – Vilniaus Užupio gimnazijos moksleivė Elena Lapinskaitė už rašinį „Baisesnio likimo neįsivaizduoju“.

Kaip teigė LPKTS valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė, komisiją pradžiugino gausus dalyvių būrys ir jų entuziastingas noras prisiminti sunkią tremtinių dalią. Komisijos nariai – poetai Robertas Keturakis ir Petras Palilionis, rašytojas Stanislovas Abromavičius, „Tremtinio“ redaktorė Jolita Navickienė.

Šventę užbaigė jungtinis choras A. Bražinsko ir A.Dabulskio daina „Ąžuolais vainikuotas“ bei Juozo Naujalio ir Maironio didingąja giesme „Lietuva brangi”. XII (Kauno) respublikinės politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventės „Leiskit į Tėvynę“ vyr. dirigentė Bronė Paulavičienė perdavė batutą XIII šventės vyr. dirigentei Aušrai Kazlauskienei (Kėdainiai). Taigi po dvejų metų susitiksime Kėdainiuose.

Birželio 28 d. minint pirmosios 1924 m. surengtos Dainų šventės, anuomet vadintos Dainų diena, jubiliejinę sukaktį, iškilmingas renginys vyks gimtajame Dainų šventės mieste – Kaune. Taigi tremtinių šventė buvo savotiška repeticija prieš gerokai didesnį renginį.