Liepos 16 d. naujasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmąja lankytina užsienio šalimi pasirinkęs Lenkiją, susitikęs su šios šalies prezidentu Andžejumi Duda (Andrzeju Duda) aptarė regioninio saugumo ir gynybos prioritetus bei šalių energetinės nepriklausomybės klausimus.
„Daugiausia kalbėjome apie mūsų šalių saugumą ir tarpusavio pagalbą gynybos srityje. Su Lenkija aktyviai bendradarbiaujame, jaučiame jos dėmesį – esame dėkingi už karių įsitraukimą per gynybos pratybas Lietuvoje, be to, net 8 kartus lenkų lėktuvai saugojo Baltijos šalių oro erdvę. Tačiau esu tikras, kad santykius labiausiai stiprina bendri tikslai. Vienas jų – siekis glaudžiau bendradarbiauti su JAV. Abi šalys nori, kad amerikietiškosios pajėgos labiau įsitrauktų į mūsų apsaugą“, – liepos 16 d. vykusiame susitikime sakė Prezidentas G. Nausėda, JAV įsitraukimą į Lenkijos ir Lietuvos gynybą laikantis vienu svarbiausių savo užsienio politikos prioritetų.
Dar vienas šalių tarpusavio bendradarbiavimo klausimas, kuriam Prezidentai skyrė daug susitikimo laiko, – energetinę nepriklausomybę užtikrinantys projektai ir transporto infrastruktūros plėtra. „Mūsų šalys kartu vykdo daug projektų energetinės ir transporto infrastruktūros srityse. Iki 2025 m. planuojame įgyvendinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa, pabaigti dujų jungtis ir taip turėti priėjimą prie platesnės išteklių pasiūlos. Svarbu, kad būtų tęsiamas ir projektas „Rail Baltica“, todėl dirbsime, kad jam būtų suteiktas reikalingas Europos Sąjungos finansavimas“, – teigė šalies vadovas.
https://youtu.be/VUUh9P5yy-Q
Pokalbyje dėmesio skirta ir Rytų partnerystės temai. Šiais metais, minint Rytų partnerystės 10-metį, Lietuvos Prezidentas sveikino Lenkijos iniciatyvą, kai kartu su Švedija buvo suburtos Rytų Europos šalys ir paskatintos drauge vykdyti kaimynystės politiką: „Remiame Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, pastangas tęsti reformas, atidžiai stebime Moldovą ir Sakartvelą. Palaikome šių šalių proeuropietišką politiką.“
G. Nausėda palaikė Lenkiją ginče su ES dėl šalyje įvykdytos teismų reformos. Jis pareiškė, kad nepritaria siūlymui taikyti ES sankcijas Lenkijai dėl tariamai teismų nepriklausomumą pažeidžiančios ir, esą, su europinėmis vertybinėmis ir demokratijos reikalavimais nesuderinamos teismų reformos. G. Nausėda sakė, kad šis ginčas turėtų būti sprendžiamas ne ultimatumais o dialogu. Jis sakė, kad Lenkija teismų reformas vykdo kovodama su korupcija ir sovietine nomenklatūra.
Žiniasklaidos atstovų paklaustas apie Lietuvos lenkų padėtį ir Lenkijos reikalavimus įteisinti oficialiuose Lietuvos dokumentuose rašybą nevalstybine kalba, G. Nausėda sakė, kad jis nežada trauktis nuo Prezidento rinkimuose deklaruotos, jog įrašai nevalstybine kalba gali būti įteisinti tik asmens dokumento papildomų įrašų skyriuje, pagrindinį įrašą paliekant tik valstybine kalba.
Pirmąjį vizitą į Lenkiją ir pažintį su šios šalies vadovu Prezidentas G. Nausėda įvertino itin teigiamai: „Ne tik užmezgėme draugišką asmeninį ryšį su Prezidentu, bet ir aptarėme, kaip dar labiau sustiprinti dvišalį bendradarbiavimą gynybos, energetikos ir ekonomikos srityse. Glaudus dialogas su Lenkija mums yra strategiškai svarbus ne tik istoriškai, bet ir žvelgiant į Lietuvos ateitį. Siekdami gerovės valstybės idėjos, vienu pagrindinių akcentų laikome saugumą, tad glaudūs Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra būtini, įgyvendinant šią viziją.“
Prezidento su Lenkijos Ministru Pirmininku aptarė Europos Sąjungos darbotvarkę
Liepos 16 d., pirmą kartą išvykęs į užsienį kaip Lietuvos Respublikos Prezidentas, Gitanas Nausėda susitiko su Lenkijos Seimo ir Senato atstovais – Seimo Pirmininku Mareku Kuchčinskiu (Marek Kuchcinski), Senato Pirmininku Stanislavu Karčevskiu (Stanislaw Karczewski), Ministru Pirmininku Mateušu Moravieckiu (Mateusz Morawiecki) ir buvusiu premjeru Jaroslavu Kačynskiu (Jaroslaw Kaczynski). Su Lenkijos premjeru aptarta europinė darbotvarkė, ekonomikos, energetikos ir transporto infrastruktūrų plėtros tikslai.
Susitikime daug dėmesio skirta naujojo Europos Sąjungos (ES) institucijų veiklos etapo vertinimui. Lietuvos Prezidentas ir Lenkijos Ministras Pirmininkas sutarė palaiką nominuotą kandidatę į Europos Komisijos Pirmininko postą Ursula fon der Lejen (Ursulą von der Leyen).
„Tai – naujo Europos Sąjungos institucijų veiklos ciklo pradžia. Mūsų matymu, ir naujo politinio etapo pradžia. Tiek Lietuva, tiek Lenkija palaiko kryptį, kuria pasiryžo eiti Europos Sąjungos institucijos, pasirinkdamos šiuos lyderius. Šiandien kaip niekada svarbūs europinės darbotvarkės klausimai bus sprendžiami aktyviai dalyvaujant šiems vadovams. Jų politinė valia, tikime, bus nukreipta į mūsų šalių saugumą ir gerovės kūrimą“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda ir M. Moravieckis susitikime sutarė, kad būtina pergalvoti abiejų šalių Europos Komisijos komisarų strateginių projektų portfelių turinį ir suteikti jam daugiau svorio bei reikšmingumo, siekiant abiejų šalių užsienio politikos tikslų. Taip pat aptartos derybos dėl Europos Sąjungos daugiametės finansinės perspektyvos – tikimasi greitesnio susitarimo, derinant 2021–2027 m. ES biudžetą.
Dėmesio skirta ir „Brexit“ temai. Prezidentas ir Ministras Pirmininkas sutarė skatinantys didesnį Jungtinės Karalystės įsitraukimą į Europos saugumo ir gynybos architektūrą: „Esame vieningi šiuo klausimu – manome, kad Jungtinė Karalystė, būdama branduoline NATO valstybe, turėtų ir ateityje glaudžiai bendradarbiauti su Europos Sąjungos šalimis. Europos piliečiai, lietuviai ir lenkai, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje, neturėtų nukentėti dėl užsitęsusių „Brexit“ kompromisų paieškų“, – teigė šalies vadovas Gitanas Nausėda.
Prezidentas ir Ministras Pirmininkas taip pat skyrė dėmesio Europos sanglaudos bei esminių dvišalių žemės ūkio politikos klausimų svarstymui. Lietuvos vadovas Ministrui Pirmininkui pabrėžė strateginius Europos energetikos ir transporto infrastruktūros projektus, kurie tiesiogiai susiję su Lietuvos ir Lenkijos ekonominėmis perspektyvomis ateityje. Aptarta ir Baltarusijos Astravo atominės elektrinės saugumo problema.
Prezidentas G. Nausėda taip pat susitiko su Lenkijos Seimo ir Senato atstovais, aplankė Nežinomo kario kapą, Lietuvos ambasadą Lenkijoje, pasimatė su lietuvių bendruomene. Pirmajai poniai Dianai Nausėdienei organizuota individuali vizito programa – ji kartu su Lenkijos Prezidento žmona Agata Kornhauser-Duda lankė specialiosios olimpiados sportininkus.
Lietuvos Respublikos Prezidentas pirmosios darbo kelionės į Lenkiją vyko laikydamasis nusistovėjusios užsienio politikos tradicijos ir išreikšdamas pagarbą abiejų šalių bendrai praeičiai: šiais metais minėtas Liublino unijos 450 metų jubiliejus, Lietuvos ir Lenkijos Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 25-osios metinės, be to, šalys, priklausydamos Abiejų Tautų Respublikai, 1791 m. gegužės 3 d. priėmė Konstituciją, laikomą pirmąja Konstitucija Europoje.
Antroji Prezidento išvyka į Lenkiją numatytas rugsėjo 1 dieną, kai bus minimas Antrojo pasaulinio karo 80-metis.
Antra lankoma šalimi G. Nausėda pasirinko Latviją.
