K. Masiulis. Rubliai nekvepia

Dauguma Europos Tarybos valstybių narių atstovų svarstė, kas yra didesnis argumentas – principinga pozicija smerkti Rusijos agresiją ar 33 mln. eurų, kuriuos Kremlius pažadėjo įmokėti į organizacijos biudžetą. Pasirinkimas buvo pinigai, o visokių pasiteisinimų greit buvo prigalvota. Tik Baltijos valstybės, Ukraina, Lenkija, Sakartvelas, Jungtinė Karalystė ir Švedija priešinosi, kad jokie Putino pinigai negali kompensuoti tarptautinių nusikaltimų, kuriuos vykdo šalis agresorė.

Kuo svarbus balsavimas dėl 33 mln.

Europos Tarybai priklauso 47 Europos ir Kaukazo šalys. Ši tarptautinė organizacija prižiūri 1949-ųjų Europos Žmogaus teisių konvencijos įgyvendinimą ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) veiklą. Rusijos teisė balsuoti Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje ir kiti įgaliojimai buvo suspenduoti dėl 2014-aisiais įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir paramos separatistams Rytų Ukrainoje, kovojantiems su Kijevo pajėgomis. Konflikto metu jau žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.

Protestuodama prieš sankcijas, Rusija 2017-ųjų birželį nustojo mokėti privalomuosius mokėjimus ET – pareiškė, kad to nedarys tol, kol jai nebus sugrąžinta balsavimo teisė. Maskva kasmet sumokėdavo 33 mln. eurų, sudarančių apie 7 proc. ET biudžeto. Jei Rusija iki šių metų birželio nebūtų susimokėjusi, ją, remiantis susitarimais, būtų reikėję pašalinti iš ET. Tačiau ETPA sutarė leisti Rusijos įstatymų leidėjų delegacijai sugrįžti į šią instituciją.

Lietuvos pozicija

Lietuva, kartu su Latvija, Estija, Ukraina, Švedija, Jungtine Karalyste ir Sakartvelu priešinosi Rusijos sugrįžimui. Argumentas paprastas. Rusija nėra įvykdžiusi nė vienos ETPA rezoliucijos dėl situacijos Ukrainoje, ne tik nesilaiko Minsko susitarimų, bet ir toliau tęsia Ukrainos atžvilgiu agresyvų elgesį. Praėjusių metų lapkričio mėnesį Kerčės sąsiauryje pagrobti Ukrainos jūrininkai vis dar įkalinti, Donecke ir Luhanske vykdoma neteisėta „pasportizacija“, kai supaprastinta tvarka Rytų Ukrainos gyventojams išduodami rusiški pasai.

Rusijos grįžimo nebūtų, jeigu tam, pirmiausia, nebūtų pritarę vokiečiai ir prancūzai. Šių šalių „pragmatizmas“ Rusijos atžvilgiu jau seniai žinomas ir liūdina, kad net įžūliausias Kremliaus elgesys neatveria akių. Vis kartojama, kad reikia kalbėtis. Labai gražus ir teisingas teiginys, tik kaip kalbėtis, kai viena pusė meluoja, išsisukinėja ir apgaudinėja?

Rusijos grįžimas į ETPA buvo ypač arogantiškas ir kvepia Adolfo Hitlerio stilium. Į Europą jie atsiuntė delegaciją, kurios 4 nariams Europos Sąjunga taiko asmenines sankcijas. Jiems apskritai negalima atvykti į ES, tačiau išimtis, kai vykstama į tarptautinių organizacijų renginius, kaip šįkart. Vieną iš šių veikėjų, Leonidą Sluckį, Rusija dar pasiūlė skirti ETPA pirmininko pavaduotoju. Maža, kad jis asmeniškai prisidėjo prie agresijos Ukrainoje, tai dar yra bent kelių moterų apkaltintas seksualiniu priekabiavimu. Čia jau Rusijos valstybė demonstruoja požiūrį ne tik į užsienio politiką, bet ir savo visuomenei siunčia signalą, kad tokie tipai verti tik paaukštinimo.

Vokietija už Rusijos dujas moka pinigus, kuriuos Kremlius naudoja gaminant ginklus ir apmokant propagandą. Šįkart tokie pat krauju sutepti pinigai papildys Europos Tarybos biudžetą. Organizacijos, kuri saugo žmogaus teises…