„Gamtininkas įsitikinęs: kai miškas iškertamas plynai, jis nustoja funkcionuoti – „Nei pagrybausi, nei pauogausi, nei žvėrys, nei augalai čia negali būti. Paskaičiuota, kad iškirtus 1 ha plynai, namų gali netekti 300 porų paukščių. Labanoro girioje pastebiu, kad miškuose mažėja paprastų paukščių. Paukščiai nebeturi kur perėti“, – pasakojo pašnekovas. Jis džiaugiasi tik tuo, kad miškai vis dar saugomi draustiniuose ir rezervatuose. Tačiau, pasak gamtininko, regioniniai parkai iš to saugojimo tinklo iškrenta. „Meška, iš Baltarusijos užėjusi į Lietuvą, iškart pabėga, nes nebėra pas mus miškų“, – pridūrė A. Gaidamavičius.
Jo pastebėjimu, anksčiau miškai buvo kertami 10 kartų mažesnėms apimtimis, o plyni kirtimai sudarydavo apie 30 procentų. „Prasidėjus miškų privatizacijai, vis daugiau leidžiama kirsti plynai. Labai stipriai veikia Lietuvos miškų savininkų asociacija. Deja, dabar nebesaugomi ir valstybiniai miškai, todėl situacija išties prasta“, – nerimo neslėpė gamtininkas.
Miškas turi ypatingą galią keisti klimato sąlygas: suvaldo ekstremalius gamtos reiškinius, vėjus pakelia aukštyn ir neleidžia griauti pastatų. „Yra teorija, kad škvalai, ypač Dzūkijoje, vyksta dėl plynų kirtimų. Kirtavietės vasarą įkaista, karštas oras stulpu kyla į viršų, atsiranda srovė žemyn, kyla škvalas“, – pasakojo A. Gaidamavičius.
„Pasibaisėjau, kai lietuviai pradėjo skandinavišką techniką pirkti, kuri skirta tik plynam kirtimui. Sugadina ne tik miško gruntą, padaro provėžas, tačiau kas lieka iš miško paklotės!“
Po plyno kirtimo natūralus miškas prarandamas visam laikui, jo vietoje lieka monokultūra, kuri neatspari nei ekstremaliems orams, nei gaisrams, nei ligoms ir kenkėjams.
Plynieji miško kirtimai išsiskiria griežtomis geometrinėmis formomis ir labai žaloja visą kraštovaizdį. Kad tokios miško žaizdos užsitrauktų, reikia mažiausiai 15 metų.“
Vidutiniškai – 1 ha plyno kirtimo
Iš viso Lietuvoje žaliuoja apie 2 mln. ha miškų, juose yra sukaupta apie 500 mln. kubinių metrų medienos. Kasmet iškertama ir paruošiama apie 7 mln. kubinių metrų žaliavinės medienos. Šiek tiek daugiau kaip pusė iškertama valstybiniuose miškuose, kurie užima apie 1 mln. ha. Juose plyni kirtimai sudaro apie 10 tūkst. ha, o tai reiškia apie 1 proc. šių miškų ploto.
Miškų įstatyme numatyta, kad vienoje vietoje plynai negalima kirsti daugiau kaip 8 ha ūkiniuose miškuose, ne daugiau kaip 5 ha – apsauginiuose miškuose. Realybėje vidutinis plyno kirtimo plotas – kiek didesnis kaip 1 ha.
komentarais smūtos metais girių neišsaugosim.
Kodėl? Komentarai mačija!
Va, KMas nevengia pakomentuoti. Tiesa, šiuo atveju Trijų Kryžių kalno „higieninio” skutimo klausimu – esą, bus pjaunami tik menkaverčiai medžiai. Ir Skvernelis mano, jog nupjautas ir į banknotus iškeistas medis vertingesnis už miške stovintį, kol supūva, medį. Išmanantis žmogus štai taip paaiškina, ir gamtai bei mums ant širdies lengviau.
Pagal šią logiką gamtoje nereikalingi anei žiogai, anei drugiai, anei jokios kitos „vabuolės”, anei „menkystos” žvirbliai, špokai, zylės – juk tokie menkaverčiai. Tai ne ereliai, juolab ne Boingai! O kilkės – ar ne geriau tik ryklius palikti?
Tik va bėda – tai komentarais prisidengę, „kai kur kai kas” tuo pačiu „vizitu” miškan ir šimtamečius „netyčia” išpjauna. Na, kadangi jau vis ir patys, ir technika čia buvo, tai ir nusprendė, kad taip ūkiškiau bus…
BY ir UA gamtininkai skelbia aliarmą:
BY rengiasi per Polesės pelkynus (lenkiškoji dalis saugoma, kaip nacionalinis parkas), užliejamas pievas, šlapynes,
panaudodama ten esančias upes (tarp jų ir Pripetę, užterštą Černobylio), įrengti vandens kelią E40, t.y., kanalą, skirtą laivybai, krovinių plukdymui, kurio galutinis tikslas – sujungti Baltiją su Juodąja jūra.
Ieško investuotojų, kad
a) būtų sujungtos reikiamos upės ir kad jos
b) būtų pagilintos tiek, kad tiktų plukdyti krovinius (t.y., atkris pervežimai iki Baltijos uostų traukiniais ir automobiliais).
Aplinkosauga skelbia, kad tai kels galutinio išnykimo pavojų visai ten saugomai itin retai miškų ir pievų augmenijai, vandens, sausumos, miško gyvūnijai, paukščiams.
Ėmiau galvoti, kad tas dirbamų laukų gerbėjų (t. y. valstiečių) priešiškumas miškui (žaliuojančiam, suprantama, ne suguldytam, iš kurio galima pinigą gauti) genetiškai įrašytas nuo neatmenamų laikų, kai buvo kultivuojama lydiminė žemdirbystė. Jau ką ką, bet pabuvę valdžioje jie išmoko apgaut ir visuomenę, ir atskirų profesijų atstovus (kaip buvo apgauti į Vilnių susirinkę miškininkai iš visos Lietuvos 2017 m. vasarą, ir jiems buvo pažadėta iki rudens nedaryti urėdijų reformos, o ji buvo padaryta po kelių dienų, kai miškininkai išsivažinėjo). Bravo, žemės ūkio puoselėtojams, “sėkmės” ateinančiuose rinkimuose. Linkiu nesukrapštyti tų 5 procentų, gal gamta lengviau atsikvėps…
Suolelis miške. „Labanoro vilkas“ Andrius Gaidamavičius: kas yra radikalai – aš, kuris bandau gamtos likučius išsaugoti, ar tie, kurie bando ją suvartoti?
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000148187/suolelis-miske-labanoro-vilkas-andrius-gaidamavicius-kas-yra-radikalai-as-kuris-bandau-gamtos-likucius-issaugoti-ar-tie-kurie-bando-ja-suvartoti
Kaip sengirės prisideda prie atsparumo klimato kaitai?
– ve.lt/gyvenimas/kaip-sengires-prisideda-prie-atsparumo-klimato-kaitai?utm_source=ve.lt&utm_medium=referer&utm_campaign=nauji
O kaip Juodkrantės sengirė,kurios medžiai palaipsniui džiūsta nuo kormoranų išmatų? Ką šiuo atveju saugo saugomų teritorijų saugotojai? Sengirės medžius ar kormoranų ….?
per tarybinius laikus buo Lietuvoje prisodinta daug jaunuolynu, dabar jie brandus miskas ,todel manau po kazkiek ir reikia kirsti,O,stai toj pacioj Dzukijoj yra Punios silas ir ten uzdrausti net sanitariniai kirtimai ,Ir ruduoja karajedo pazeistos egles lopais is kitos Nemuno puses ziurint ,Be to ir i pusynus kazkokie abalai isimeta irgi plotais dziusta,Teko Punios sile grybauti – dziue pridziuve,luze privirte medziai -graudu ziureti.Man atrodo, pas mus krastutinumai,