Visuomenėje gausu pramanų apie deginimąsi saulėje. Vieni tiki, kad pasitepus apsauginiais kremais neįmanoma gražiai įdegti, kiti traukia vitamino D kortą – juk reikia kuo ilgiau saulėje, kad organizmui jo netrūktų. Deja, tačiau atsainus požiūris ir besaikis deginimasis be jokios apsaugos yra smūgis tiek odos grožiui, tiek ir sveikatai. Specialistai pateikia svarbiausias priežastis, kodėl karštą dieną net einant į darbą verta pasitepti apsauginiu kremu.
Lietuvoje kasmet nustatoma apie 200 naujų susirgimų melanoma, daugiausia – moterims. Statistika rodo, jog Lietuvoje sergamumas šia liga tik didėja. Būtent tiesioginiai saulės spinduliai ir besaikis deginimasis didina riziką susirgti odos vėžiu, todėl saulės spindulių įtaka neretai jau prilyginama rūkymo sukeliamai žalai sveikatai.
Vaistininkė ir vaistinės farmacinės veiklos vadovė Jovita Juodsnukytė sako, jog melanomos rizika yra svarbiausia ir rimčiausia priežastis, kodėl deginantis reikia naudoti apsauginius kremus. Ypač jei atostogaujate pietų šalyse, kur saulė yra kur kas intensyvesnė nei Lietuvoje. „Svarbu atsiminti ir tai, kad nudegimo poveikis yra ilgalaikis, melanoma gali pasireikšti ir praėjus 10 ar 15 metų po rimto nudegimo. Todėl kiekvieną sykį, gelbėjant paraudusią ir nudegusią odą, rizika ateityje išgirsti skaudžią diagnozę tik didėja“, – sako vaistininkė.
Jei ligos negąsdina, kita rimta priežastis saugoti odą yra tai, kad saulė ją labai sparčiai sendina. Pasak J. Juodsnukytės, moterims, kurios ilgesnį laiką nori išvengti raukšlių, kremus su SPF apsauga reikėtų naudoti visą vasarą ir ne tik deginantis, bet ir kasdien vaikštant mieste ar keliaujant į darbą. Visą vasarą veidui reikėtų naudoti didžiausią – SPF 50 – apsaugą užtikrinančias priemones.
Pramanų galia
Vaistininkė pažymi, kad nenaudoti kremų dažnai paskatina vis dar gajūs pramanai. Vienas labiausiai paplitusių – kad pasitepus kremu su SPS apsauga sunku gražiai įdegti.
„Kremas su SPF saugo nuo nudegimo, tačiau oda vis tiek įdega. Odai paruduoti reikia kiek daugiau laiko, nes įdegis neprasideda nuo odos nudegimo, o žmogus įdega palaipsniui, gražiai, saugiai ir neskausmingai“, – sako J. Juodsnukytė ir primena nesideginti nuo 11 iki 15 val., nes tada saulė yra pati aktyviausia.
Specialistė primena ir vieną svarbiausių kremo naudojimo taisyklių – bet kokią apsauginę priemonę reikėtų atnaujinti kas 2–3 valandas, taip pat po kiekvienų maudynių, sporto. Tokio kremo ar losjono, kuris saugotų nuo saulės spindulių 24 val. per parą ar bent visą dieną, dar nėra.
SPF matematika
SPF rodiklis yra vienas svarbiausių renkantis tinkamą apsauginį kremą ar losjoną. Jeigu rudenį ir žiemą Lietuvoje užtenka kremo su SPF 15 apsauga, vasarą kasdienė apsauga turi būti bent dvigubai didesnė.
„Šiltuoju metų laiku veidą ir kūną reikėtų tepti kremu, užtikrinančiu SPF 30 apsaugą. Jeigu veidas turi pigmentinių dėmių, išryškėjusių kapiliarų ar neseniai šalinote apgamus, veidą būtina tepti kremu su SPF 50 apsauga“, – primena vaistininkė ir primena, nepamiršti kremu apsaugoti ir kaklo, ausų.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti ir vaikų odai – mažylių oda yra jautresnė, todėl šiltuoju metų laiku juos taip pat reikia apsaugoti ne mažesniu nei SPF 50 kremu. Stipriausių SPF 50 priemonių taip pat reikia ir vykstant atostogauti į šiltus kraštus. Ten stipriausią apsaugą reikia naudoti tiek veidui, tiek kūnui.
Renkantis priemones nuo saulės, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į SPF skaičių, bet ir į kremo sudėtį. Tiems, kurių oda labai jautri ar linkusi į alergiją, reikėtų rinktis tokius kremus, kurių sudėtyje yra titano arba cinko.
„Kartais dar manoma, kad kremai, tinkantys jautriai odai, nesusigeria ir išlieka balti odos paviršiuje, tačiau šiuolaikinės technologijos pasistūmėjo į priekį, todėl dėl baltų žymių ant odos ar rūbų jaudintis tikrai nereikėtų, kremai įsiskverbs į odą nepalikdami jokių žymių ir diskomforto nesukels“, – paaiškina vaistininkė.
Tėvelių namuose nuomojo kambarį senučiukė – buvusi med. sesutė.
Ji išeidavo iš namų ankstų rytą, grįždavo sutemus. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens ji per dienas aplinkinėse pievose rinkdavo žoles, o per žiemą gydydavo jomis miestelio žmones – juk seselių pensijos buvo apgailėtinos.
Reikėjo matyti tą talentingiausio menininko vertą vaizdą, kaip toji lieknutė, mažutė fėja, maudoma saulės spindulių, lengva, lyg lyg pienės pūkas, skrajojo nuo žiedo prie žiedo! O grįžusi namo ji, lyg kaminas, be perstojo rūkydavo savo pypkę… Kvapnią.
Taigi, mišrus, dvejopas ir neribotas pypkės dūmų bei saulės poveikis. Buvo mano gyvenime dar viena, irgi nenusakomo amžiaus pypkorės. O mūsų tėtukas nuo cigarečių mirė, ne nuo amžiaus.. Dar niekas nežino, kur poveikio paslaptis slypi.