Gegužės 2 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvė, III a.) tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai Vilniaus universiteto 440-ojo jubiliejaus proga.
Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų, aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos.
Pakaitų ciklo rengėjai kviečia jau į devintąjį susitikimą, kuriame Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius Audrius Beinorius pristatys pamatinį jogos filosofijos ir psichologijos tekstą – Patandžalio „Yoga sūtrą“.
Jogos sąvoka jau seniai mūsų kultūroje tapo bendrine ir neverčiama. Kaip bene didžiausias Indijos kultūrinis eksportas, joga tapo masiniu ir globaliu reiškiniu, kurio kulminacija – Tarptautinė jogos diena. Dažnai joga pateikiama kaip autentiškos ir praktinės Indijos dvasinės tradicijos summum bonum. Tačiau ar tikrai taip yra?
Paskaitoje bus mėginama atsakyti į klausimus: kokios yra jogos ištakos? Kas yra žinoma apie „Yoga sūtros“ autorių ir kada tekstas parašytas? Kokia buvo šio teksto tiesioginė paskirtis? Koks buvo jo vaidmuo Indijos filosofijos ir religijos istorijoje? Kas „Yoga sūtras“ sieja su budizmu ir kas – su šiuolaikine jogos praktika? Kada įvyko „jogos renesansas“ ir kokį vaidmenį atliko teosofai bei Svamis Vivekananda? Galiausiai, kokių religinių ir psichologinių interpretacijų šis tekstas susilaukė Vakaruose (Mircea Eliade, Carlas Gustavas Jungas)?
Renginių ciklo „Sakralūs pasaulio tekstai“ kuratorius – VU Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto profesorius habil. dr. Audrius Beinorius.
Numatomos tolesnės paskaitos (seka gali keistis) apie šias knygas:
- „Dao De Jing“ (Liao Zi „Knyga apie kelią ir dorą“) (pranešėja doc. dr. Loreta Poškaitė);
- „Lun Yu“ (Konfucijaus „Apmąstymai ir pašnekesiai“) (pranešėjas dr. Vytis Silius);
- „I-Ching“ („Permainų knyga“) (pranešėja doc. dr. Loreta Poškaitė);
- „Kojiki“ („Nihon shoki“) (pranešėja dr. Jurgita Ignotienė);
- „Pali kanoną“ (pranešėjas prof. habil. dr. Audrius Beinorius);
- „Lotoso sūtrą“ (pranešėjas Gediminas Giedraitis);
- „Bardo Thodol“ (Tibetiečių mirusiųjų knyga) (pranešėjas dr. Vladimiras Korobovas);
- Koraną (pranešėja lekt. Maritana Larbi);
- Suną (pranešėja lekt. Maritana Larbi);
- „Masnavi“ („Rūmi“) (pranešėjas lekt. Algimantas Litvinas).
Skaitytos paskaitos apie šias knygas:
- Rigvedą (pranešėjas lekt. Šarūnas Šimkus);
- Gilgamešo epą (pranešėjas dr. Tadas Rutkauskas);
- Torą (pranešėja doc. dr. Aušra Pažėraitė);
- Egipto mirusiųjų knygą (pranešėjas dr. Tadas Rutkauskas);
- Upanišadas (prof. habil. dr. Audrius Beinorius);
- „Bhagavadgytą“ („Viešpaties giesmė“) (pranešėjas lekt. Vytis Vidūnas);
- Talmudą (pranešėja doc. dr. Aušra Pažėraitė);
- Naująjį Testamentą (pranešėjas prof. habil. dr. Vytautas Ališauskas).
Liūdniausia ,kad Naująjį Testamentą komentuoja V.Ališauskas.Jie jį savinasi.Nesavanaudiškai į jį pažvelgti ne vadinamų konservatorių jėgoms.
„Sakralūs pasaulio tekstai“ O ką reiškia Sakralūs ?
Instrukcija, paaiškinanti vartotojui, kaip jam elgtis su jam duotu pasauliu, visu jo turiniu.