Kineziterapeutas įspėja dėl nejudraus gyvenimo būdo – mirti galima ir nesulaukus 40-ties

Viso pasaulio gydytojai skambina pavojaus varpais – sėdimas gyvenimo būdas yra XXI amžiaus maras. Ar nepastebėjote, kad mūsų gyvenimo būdas – lyg uždaras ratas? Dauguma mūsų 8 valandas praleidžia biure – dirbame sėdimą darbą prie kompiuterio, atsistojame tik kažkur trumpam nueiti, namo grįžtame automobiliu arba viešuoju transportu, kitądien vėl lekiame į darbą. O ką kalbėti apie mūsų elgesį namuose… grįžę po darbo atsisėdame ant sofos, užkandžiaudami žiūrime televizorių, o mūsų raumenys atrofuojasi, kenčia stuburas ir sąnariai. Kol jaučiames gerai, nesusimąstome, kokią žalą darome sau. Tik atsiradusios pasekmės priverčia mus susimąstyti. Plačiau apie sėdimą gyvenimo būdą ir jo pasekmes pasakoja „Euromed“ kineziterapeutas Domantas Stugys.

– Papasakokite apie sėdimo gyvenimo būdo mastą – ką mums sako skaičiai?

– PSO (Pasaulinės sveikatos organizacijos) duomenimis, kasmet dėl nejudraus gyvenimo būdo sukeltų padarinių miršta apie 3 mln. pasaulio gyventojų – 1 iš 4 žmonių nejuda pakankamai. O kas svarbiausia – ligos kamuoja vis jaunesnius, todėl turime labai liūdną statistiką: dėl nesveikos gyvensenos sukeltų lėtinių ligų miršta visai jauni žmonės, net nesulaukę 30-ties. Nutukimas, miokardo infartas, II tipo cukrinis diabetas – tai tik ledkalnio viršūnė.

Taip pat nustatyta, kad sėdima gyvensena yra maždaug 15 proc. lėtinių ligų atsiradimo priežastis. O kas svarbiausia, mes nesusimąstome apie šio gyvenimo būdo žalą, nes o kas čia tokio? Dirbame „sėdimą“ darbą, valgome, mėgaujamės puodeliu kavos sėdėdami, kiekvieną dieną važiuojame į darbą automobiliu, nemažai laiko praleidžiame kamščiuose. Mes neįsivaizduojame, kaip kenčia mūsų sąnariai, raumenys, o kas svarbiausia – stuburas.

– Dauguma žmonių mano, kad netaisyklinga laikysena – mokyklinio amžiaus vaikų bėda. Ar galėtumėte paneigti šį mitą?

– Be abejo, vaikus, o ypač pimosios klasės mokinius pradeda kamuoti problemos su stuburu ir taisyklinga laikysena. Dėl to kalta ne tik pernelyg sunki kuprinė, kurią vaikas tempia kiekvieną dieną į mokyklą, bet ir suolas – vaikai nėra mokomi taisyklingos stuburo pozicijos sėdint. Nuo čia ir prasideda visi rūpesčiai, kurie lydi mus jau suaugus. Negi nematome sąsajos su sėdimu darbu? Dėl to galiu drąsiai paneigti šį mitą – viskas prasideda vaikystėje, o pasekmės jaučiamos suaugus.

– Kokias dar pasekmes sukelia nejudrus gyvenimo būdas?

– Pirma, būtinai privalau pabrėžti antsvorio epidemiją. Nejudėdami nesudeginame kalorijų pertekliaus, o žiūrėdami televizorių ar sedėdami prie kompiuterio dažnai užkandžiaujame. Jungtinių Amerikos Valstijų gydytojai yra priversti „gydyti“ antsvorį, nes šios valstybės antsvorio statistika kalba pati už save – jau 40 proc. JAV gyventojų yra nutukę.

Antra, darome nepataisomą žalą stuburui – visgi jis yra atsakingas už mūsų laikyseną. Žmonės linkę sėdėti susilenkę, o statine poza tik skatina vystytis stuburo problemoms. Vasarą žmonės juda daugiau – gražūs orai motyvuoja išeiti iš namų. O nugaros skausmais žmonės paprasčiausiai skundžiasi žiemą, kai oro sąlygos neleidžia mums daug laiko praleisti gryname ore.

– Kaip padedate pacientams, kurie į Jus kreipiasi dėl nugaros skausmų?

– Pirmiausia turiu sužinoti apie paciento gyvenimo būdą, nes nuo to priklauso tolimesnis gydymo planas. Įprastai savo pacientams rekomenduoju judėti mažiausiai valandą per dieną. Pritūpimai, atsispaudimai, raižymasis, pasivaikščiojimas gryname ore – tai sveikos gyvensenos pradžia.  Tačiau norint pasiekti maksimalų rezultatą, pravartu išmokti gydomąją mankštą, kuri yra atliekama tikslingai ir individualiai, taip pat paspartinti kūno gijimo procesus įvairiais masažais. Ne paslaptis, kad kiekvieno iš mūsų kūnas yra unikalus ir netaisyklingai atlikdami pratimus galime pasidaryti sau daugiau žalos negu naudos. Būtent todėl tokia svarbi yra patyrusio kineziterapeuto pagalba – be jos mes neišmoksime tikslingai atlikti pratimų, taip pat nežinosime, kokie pratimai mums asmeniškai yra labiausiai tinkami. Nualintam kūnui ar patiriant skausmus įvairiose kūno vietose, pirmiausia siūlyčiau rinktis masažų kursą.

Masažas – puiki pirminė gydymo priemonė. Masažas veiksmingai veikia skausmingus taškus, padeda atsikratyti įtampos raumenyse. Atpalaiduojami raumenys, kurie yra įsitempę, susitraukę ir nebesugeba sugrįžti į pradinę formą dėl ilgalaikio ir pastovaus nuovargio. Masažas atpalaiduoja ir išlaisvina nuo nugaros skausmų.

Gydomoji mankšta padeda palaikyti ir atkurti judėjimą. Tvirtina kūno raumenis, padeda išlaikyti taisyklingus stuburo linkius. Tvirti raumenys lėčiau pavargsta ir saugo stuburą nuo netaisyklingų padėčių. Jei kasdien bent valandą taisyklingai mankštinsitės, ateityje išvengsite stuburo ligų, širdies ligų, kraujotakos sutrikimų ir kitų dažniausiai pasitaikančių sveikatos sutrikimų.

Masažo kursas ir gydomoji mankšta vienas kitą puikiai papildo. Šis derinys puikiai gydo osteochondrozės, radikulopatijos ir kitų stuburo degeneracinių ligų padarinius.

–  Ką galite rekomenduoti visiems, dirbantiems sėdimą darbą?

– Norėčiau paskatinti rinktis alternatyviąsias transporto priemones – dviratį, tai tikrai nėra mados klyksmas.

Taip pat turiu gerų naujienų ir toliau nuo darbo vietos gyvenantiems asmenims. Rinkitės viešajį transportą, išlipkite viena stotele anksčiau – jūsų kūnas jums padėkos. O jeigu neturite galimybės atsisakyti automobilio – bandykite jį parkuoti 500 metrų toliau nuo jums įprastos vietos.

Darbo vietoje irgi galite judėti. Suburkite bendraminčių komandą, su kuriais kiekvieną rytą atliksite keletą paprastų pratimų. Būtent šią idėją įgyvendinome „Euromed“ klinikoje. Iš pradžių į mankštas atėjo tik porą žmonių, bet kiekvieną dieną mūsų bendraminčių ratas daugėjo – geras pavyzdys yra užkrėčiamas!