Apie šią ligą žinome mažiau, negu turėtume. Lietuvoje pradėta skiepyti nuo tymų jau nuo 1964 metų. Vakcina tapo plačiai naudojama visame pasaulyje, todėl manyta, kad tymai – ant išnykimo slenksčio. Bet 1998 m. apsišaukėlis anglų mokslininkas Endriu Veikfildas (Andrew Wakefieldas) žurnale „Lancet“ paskelbė „mokslinį“ tyrimą, kuriame teigiama, kad skiepai sukelia autizmą.
Nors „tyrimas“ buvo tik klastotė, netrukus pasaulis pasidalijo į dvi stovyklas – į taip vadinamų „antivakserių“ ir skiepų šalininkų. Tėveliai neleido skiepyti savo vaikų, manydami, kad nuo skiepų jų atžalai gali pasireikšti autizmo spektro sutrikimo simptomai. Šiandien viso pasaulio gydytojai skambina pavojaus varpais – ši liga vėl atgimė. Nustatyta, kad Lietuvoje nuo 2002 iki 2017 metų nuo tymų liko nepaskiepyta daugiau nei 21 tūkst. vaikų.
Nuo šios klastingos ir, it feniksas iš pelenų pakilusios ligos vaistų nėra, o gydymas tik simptominis. Tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, kurią sukelia Paramyxovirus šeimos virusas, plintantis oro lašeliniu būdu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Didžiausią riziką liga kelia nesirgusiems, neskiepytiems ar nepilnai skiepytiems kūdikiams, nėščiosioms ir imunosupresiniams asmenims.
Tymų inkubacinis periodas trunka apie 10 dienų (7–18–21d.). Dažniausiai susirgimas tymais pradžioje (prodrominiu laikotarpiu) pasireiškia karščiavimu (38–39 °C), vėliau – sloga, kosuliu, atsiranda Kopliko dėmės. Būdingas makulopapulinis bėrimas, kuris neniežti. Bėrimas paprastai pasireiškia 3–7 ligos dieną, Pirmieji jo elementai atsiranda ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas, pėdas. Buvusio bėrimo vietoje būdinga odos hiperpigmentacija, kuri po savaitės išnyksta.
Sergant tymais, dažnai prasideda viruso sukeltos komplikacijos – plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas, rečiau encefalitas. Dažniausios komplikacijos yra visgi vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas, viduriavimas, encefalitas.
Patikimiausia profilaktikos priemonė nuo tymų – skiepijimas. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakcina būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai yra skiepijami 15 mėn. ir 6–7 m. amžiaus, pagal nacionalinį skiepų kalendorių. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina.
Lietuvoje registruojant tymų atvejus, „Euromed“ klinika pataria pasitikrinti dėl specifinio imuniteto šiai infekcijai. Tymų IgG klasės antikūnų tyrimas parodo, ar tiriamasis buvo susidūręs su šia infekcija, sirgęs ja ar skiepytas nuo jos vaikystėje. Aukštas specifinių antikūnų kiekis parodo, ar žmogus atsparus šiai ligai. Tačiau jei tyrimas neigiamas arba antikūnų kiekis labai mažas, virusui patekus į organizmą antikūnų kiekis gali būti nepakankamas, kad jį neutralizuotų. „Euromed“ klinikos šeimos gydytojai pažymi, kad net skiepyti asmenys gali neturėti specifinių tymų antikūnų arba turėti jų nepakankamą kiekį tam tikrais atvejais, pavyzdžiui – dėl nepakankamo asmens organizmo imuninio atsako, tada asmuo turi būti skiepytas dar kartą.
