Betoninių džiunglių gyvūnai retai vaikšto šaligatviais, tačiau juos galima užtikti išnyrančius iš namų sienų, kabančius ant tvorų ar patilčių bei sliuogiančius tamsiais tuneliais. Perėjų prieblandoje žybsi aerozolinės žvėriukų akys – ryškios, drąsios, bet nepiktos. Tai tarsi draugai, kuriuos smagu susitikti. Gal ir Vilnius būtų liūdnesnis be jų? Ir pastatai atrodytų blankesni, plikesni, nuobodesni? Tačiau, jei ant sienos, grindinio, tvoros tupi nors vienas žvėrelis, net ir pačią niūriausią šlapio rudens dieną pralinksmėji: Hm!!! Mes, vilniečiai, su šiais paukščiukais, katinais ir kitokiais gyvūnais turbūt kasdien susiduriame. Tai street animals, arba Vilniaus sienose įsitaisę įmantriai nupiešti žvėriukai. Jie mėgsta laikytis senamiestyje, rečiau apsigyvena mikrorajonuose. Niekados nečirpauja ir nekniaukia. Nestaugia, neurzgia, neloja ir neriaumoja. Tarytum tylūs – juk neskleidžia garsų – bet ar tikrai? Niekados nesislapstantys, o kartais net labai iškalbingi tyleniai trokšta būti pastebėti ir mielai pozuos, jeigu norėsite nufotografuoti.
Ko žvėreliai labiausiai bijo betoniniame miške? Lietus jų negąsdina. Vėjai nešiaušia kailiukų. Bado nejaučia, visados sotūs jūsų dėmesio.
Labiausiai bijo sienų valytojų, kurie kaskart ateina ir nutrina kurį nors žvėrelį. Tuomet jis išnyksta, bet neilgam, nes jo vietoje įsitaiso kitas. It iššūkis miesto valdžios sterilių sienų politikai. Ojoi, negalima teplioti sienų žvėreliais! Nes žvėreliai teršia švarų ir kilnų Vilniaus veidą. Net jei nesikeikia, nėra rasistai, fašistai, antisemitai, homofobai, jie vis tiek negeri. Nesvarbu, kokia valdžia būtų – liberali ar konservatyvi…
Tačiau ne vien valdininkai ir valytojai aktyviai persekioja gatvių gyvūnus. Seka juos taip pat ir mokslininkai bei jų asistentai, kurie, iššokę iš betoninių girių tankmės, apšaudo žvėrelius fotoblykstėmis. Medžioja, žinoma, ir gatvės meno mėgėjai. Visokių šaulių būna. Tik ne visi gatvės žvėreliams pavojingi. Draugiškus medžioklius gatvės gyvūnai prisileidžia artyn tiek, kad net įmanoma paglostyti. Tad gal tie gyvūnai visai taikūs? Su jais sugyventi galima, net jei jų nasrai iššiepti. Gatvės gyvūnai juk nesikandžioja. Jei dar nė karto nematėte arba pastebėdavote tik prabėgdami, kviečiame pasižvalgyti po gatvės žvėrelių galeriją. Gal kuris net bus pažįstamas? Kviečiame ne tik žiūrėti, bet ir taikiai medžioti: vaikščioti po Vilnių, gatvės gyvūnus stebėti, taip pat fotografuoti ir tokiu būdu prisijaukinti.
Monikos Balikienės, Kristinos Banel, Vytauto Navicko ir Vykinto Šaknio nuotraukos:
