Penktadienis, 1 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Kietųjų dalelių koncentracija Lietuvoje vėl pakilo į aukštumas

www.alkas.lt
2019 01 26 14:04
0
Kietųjų dalelių koncentracija Lietuvoje vėl pakilo į aukštumas

smlpc.lt nuotr.

smlpc.lt nuotr.
smlpc.lt nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad, Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis dienomis, esant šaltiems, sausiems ir ramiems orams, kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore itin padidėjo. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Jonavoje ir Kėdainiuose vidutinė paros KD10 koncentracija 1–2 kartus viršijo ribinę vertę. Daugiausia įtakos oro užterštumo padidėjimui galėjo turėti šiluminės energijos gamybos metu energetikos įmonių ir individualių namų įrenginių išmetami teršalai, transporto keliama tarša.

Kietosios dalelės – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tarša kietosiomis dalelėmis lemia sergamumą kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Esant normą viršijančiam užterštumui, nėščiosioms, vaikams bei žmonėms, sergantiems kvėpavimo sistemos ligomis, patariama kuo mažiau būti lauke.

Dėl oro taršos kenčia ir individualių namų gyventojai

Aplinkos oro kokybė labai dažnai pablogėja atėjus žiemai ir atšalus orams, kai prasideda šiluminės energijos gamyba energetikos įmonėse. Į orą išmetamų teršalų pagausėja ir dėl individualiuose namuose kūrenamų krosnių, katilų bei židinių. Be to, šaltomis dienomis orai dažnai būna ramūs, be kritulių, oro srautai apatiniuose atmosferos sluoksniuose juda nepakankamai, kad išsklaidytų besikaupiančius teršalus. Dažnai užterštu aplinkos oru skundžiasi individualių namų rajonų, priemiesčių gyventojai, kur patalpų šildymui naudojamas kietasis kuras (kartais nekokybiškas ar netinkamas, pavyzdžiui, įvairios atliekos).

Gyventojams primename, kad Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose. Už atliekų deginimą nesilaikant teisės aktuose nustatytų aplinkos oro apsaugos reikalavimų Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos.

Tačiau kartais gyventojai nepaiso draudimo ir nerūšiuotas buitines atliekas degina savo namų kietojo kuro katiluose, krosnyse, židiniuose. Dėl to gali išsiskirti labai dideli kenksmingų teršalų kiekiai, galintys turėti įtakos ne tik reikalavimų nesilaikančių konkretaus namo gyventojų bei jų kaimynų, bet ir toliau gyvenančiųjų sveikatai. Gyventojai turėtų neužmiršti, kad ypač pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną (dažytą, impregnuotą), baldų atliekas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, įvairaus plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiomis alyvomis užterštas atliekas. Joms degant gali išsiskirti labai nuodingų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, sunkiųjų metalų, dioksinų.

Neatsargus šildymas gali kainuoti gyvybę

Degant kietajam kurui išsiskiria sveikatai kenksmingi teršalai: kietosios dalelės, anglies monoksidas, anglies dioksidas, sieros dioksidas, azoto oksidai.

Esant net mažai anglies monoksido (smalkių) koncentracijai ore kraujas pasisavina ne deguonį, bet anglies monoksidą, sudarydamas karboksihemoglobiną. Dėl deguonies trūkumo sutrinka daugelio organų, pirmiausia centrinės nervų sistemos, veikla, suaktyvėja širdies ir kraujotakos sistemos ligos, padidėja širdies smūgio galimybė. Lengvai apsinuodijus, svaigsta galva, žmogus būna mieguistas, jaučia silpnumą, jį pykina. Esant labai dideliam karboksihemoglobino kiekiui kraujyje, žmogus gali netekti sąmonės, jį gali ištikti koma ir net mirtis. Tokio pobūdžio apsinuodijimai galimi, kai smalkėmis užterštas gyvenamųjų patalpų oras. Anglies monoksidas – bespalvės, bekvapės, besvorės, vietiškai nedirginančios dujos. Jų negalima nei pamatyti, nei užuosti, nei paragauti. Todėl apsinuodijimai smalkėmis gana dažni ir labai pavojingi, o kartais net baigiasi mirtimi. Šių apsinuodijimų ypač padaugėja žiemą, kai prasideda šildymo sezonas, intensyviai kūrenamos krosnys, židiniai, dujiniai vandens bei patalpų šildymo katilai. Todėl rekomenduojama namuose įrengti smalkių detektorių, kuriam suveikus, reikia nedelsiant palikti namus ir kviesti pagalbą.

Kaip sumažinti išmetamų kenksmingų teršalų kiekį?

Siekdami sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį, pirmiausia įsitikinkite, kad jūsų šildymo įranga eksploatuojama tinkamai, o naudojamas kuras yra švarus ir sausas. Drėgnas kuras, pavyzdžiui, neišdžiūvusi mediena, dega žemesnėje temperatūroje, todėl didėja išmetamų teršalų (dioksinų, anglies monoksido, anglies dioksido, kietųjų dalelių, azoto oksidų ir kt.) emisijos. Kaip buvo minėta, užteršto kuro (pavyzdžiui, impregnuotos, dažytos medienos), atliekų deginimas taip pat sukelia didesnes, nei įprasta, kenksmingų žmogaus sveikatai degimo produktų emisijas. Todėl gyventojai turėtų nedeginti savo krosnyse atliekų, nes nuo to priklauso mūsų ir mūsų vaikų sveikata.

Atminkite, kad pagrindinės tinkamos kietojo kuro rūšys yra natūrali mediena (malkos, pjuvenų briketai, granulės), anglys ir durpės. Naudojant tinkamą kūrenimui kietąjį kurą susidaro ir į aplinką išsiskiria mažiausiai teršalų.

Sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį taip pat galima naudojant mažiau taršias kuro rūšis, pavyzdžiui, dujas, taip pat ekologiškai švarią atsinaujinančių energijos šaltinių energiją (saulės, vėjo, geoterminės energijos) arba prisijungus prie centralizuotų šilumos tinklų. Šiais metais šildymo sezonas jau įsibėgėjo. Todėl būkime sąmoningi ir atidesni kūrendami krosnis, katilus, židinius. Rūpinkimės savo ir savo artimųjų sveikata.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kauno mieste kietųjų dalelių koncentracija viršijo paros ribinę vertę
  2. Padidėjusi kietųjų dalelių ir ozono koncentracija – pavojus sveikatai?
  3. Pavasarinis tvarkymasis: tvarkydami aplinką neterškime oro
  4. Deginame žolę ir atliekas – kenkiame ne tik aplinkai, bet ir savo sveikatai
  5. Rūpinkitės savo sveikata – prisidėkite prie oro taršos mažinimo
  6. Lietuviai vairuoja seniausius automobilius Europoje
  7. Būkime atidesni kūrendami krosnis
  8. Oro užterštumas turi rūpėti kiekvienam
  9. Daugeliui europiečių toliau tenka kvėpuoti žalingais oro teršalais
  10. Oro gaivikliai: gaivina ar teršia?
  11. Prie vėžio atsiradimo prisideda ir oro tarša
  12. KTU mokslininkai apie oro taršą mokyklose: Būtina gerai išvėdinti klases
  13. Vilniaus oro kokybei gerinti skirta 2,6 mln. eurų ES paramos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Neniokokime savų augalų, neplatinkime svetimų | lrv.lt nuotr.

Neniokokime savų augalų, neplatinkime svetimų

2022 06 27
Oro tarša | am.lt nuotr.

Siūloma keisti oro taršos reikalavimus

2022 06 26
Siūloma didinti pakrantės apsaugos juostų plotį

Siūloma didinti pakrantės apsaugos juostų plotį

2022 06 08
Pateikti siūlymai dėl šildymo kainų

Ką žada kitas šildymo sezonas?

2022 05 30
Namų tvarkymosi metas: kur dėti statybines atliekas? | lrv.lt nuotr.

Namų tvarkymosi metas: kur dėti statybines atliekas?

2022 05 27
Vilniečiams – oro kokybės ir žiedadulkių žemėlapis

Vilniečiams – oro kokybės ir žiedadulkių žemėlapis

2022 05 11
Šildymas | am.lt nuotr.

Vilnius baigia brangiausią šildymo sezoną

2022 04 22
Oro tarša | am.lt nuotr.

Pramoninius teršalus siūloma mažinti diegiant naujoves

2022 04 15
Naujam šildymo sezonui ieškoma vietinio biokuro

Naujam šildymo sezonui ieškoma vietinio biokuro

2022 04 15
Nuo šiol Vilniaus oro kokybę bei žiedadulkių susitelkimą galima stebėti esamuoju laiku

Nuo šiol Vilniaus oro kokybę bei žiedadulkių susitelkimą galima stebėti esamuoju laiku

2022 03 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Europos aplinkos ministrai patvirtino kertinius susitarimus dėl klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymo | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymas

2022 07 01
Gamtosauginei misijai įdarbintos karvės | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Gamtosauginei misijai įdarbintos karvės

2022 07 01
Aplankykite 22 apžvalgos bokštus ir saugomas teritorijas | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

22 apžvalgos bokštai ir saugomos teritorijos

2022 07 01
Technologijų pamokos ne vien apie vinies kalimą | VDU nuotr.
Lietuvoje

Technologijų pamokos ne vien apie vinies kalimą

2022 07 01
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ parodys lietuvių bendrumą | lrv.lt nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ parodys lietuvių bendrumą

2022 07 01
Valstybės archyvai tampa atviresni visuomenei | lrv.lt nuotr.
Istorija

Valstybės archyvai tampa atviresni visuomenei

2022 07 01
„Maximos“ darbuotoja | „Maximos“ nuotr.
Lietuvoje

Sėkmę kuria ilgamečiai darbuotojai

2022 07 01
Kernavėje – 55-oji Rasos šventė | M. Datenio nuotr.
Etninė kultūra

Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė

2022 06 30


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gallinago gallinago apie Gamtosauginei misijai įdarbintos karvės
  • ŽEMAITIS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • ŽEMAITIS apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba
  • nuomonė apie Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba
  • Klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymas
  • Gamtosauginei misijai įdarbintos karvės
  • 22 apžvalgos bokštai ir saugomos teritorijos

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1985; komentarų: 50
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 1048; komentarų: 0
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 816; komentarų: 7
  • D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli… peržiūrėta: 617; komentarų: 30
  • D. Rastenienė. Apie tautiškus Simonos Rainienės aksesuarus kasdienai ir šventėms peržiūrėta: 562; komentarų: 1
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 558; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Neniokokime savų augalų, neplatinkime svetimų

by Kristina Aleknaitė
2022 06 27
3
Neniokokime savų augalų, neplatinkime svetimų | lrv.lt nuotr.

Lietuvoje savaime auga apie 1,3 tūkst. augalų rūšių, tačiau nepaisant nemažos jų įvairovės, daugėja norinčių pasipuošti namų aplinką dekoratyviais, dažnai...

Skaityti toliau

Siūloma keisti oro taršos reikalavimus

by Ditė Česėkaitė
2022 06 26
0
Oro tarša | am.lt nuotr.

Aplinkos ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija siūlo keisti teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir...

Skaityti toliau

Siūloma didinti pakrantės apsaugos juostų plotį

by Kristina Aleknaitė
2022 06 08
0
Siūloma didinti pakrantės apsaugos juostų plotį

Aplinkos ministerija siūlo supaprastinti pakrančių apsaugos juostų nustatymo procesą ir užtikrinti veiksmingesnę paviršinių vandens telkinių apsaugą nuo taršos didinat mažiausią...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Gallinago gallinago apie Gamtosauginei misijai įdarbintos karvės
  • ŽEMAITIS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • ŽEMAITIS apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba
  • nuomonė apie Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė

Kitas straipsnis
Klaipėdos uostas | Klaipėdo valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotr.

Klaipėdos uostas – nepralenkiamas tarp Baltijos valstybių

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai