Pensijų reforma: kodėl keičiami iki šiol veikę fondai?

Iki šiol visi II pakopos pensijų fondai buvo suskirstyti pagal riziką – dabar jie skirstomi pagal kaupiančiųjų amžių. Kodėl buvo reikalingas toks pakeitimas ir ką jis reiškia pensijų fondų dalyviams?

Šių metų viduryje visus iki šiol veikusius II pakopos pensijų fondus pakeis nauji. Fondų dalyviai ir visos jų sukauptos lėšos vėliausiai iki birželio pabaigos bus perkelti į šiemet veikti pradėjusius naujuosius fondus, vadinamus gyvenimo ciklo fondais.

Naujai prie kaupimo sistemos prisijungiančių ir pensijų bendroves keičiančių gyventojų turtas į šiuos fondus perkeliamas jau nuo šių metų pradžios. Pagrindinė naujovė – iki šiol pradėjęs kaupti kiekvienas dirbantysis turėjo pasirinkti iš kelių fondų, kurie kaupiančiųjų lėšas investuoja drąsiau arba konservatyviau. Dabar to daryti nebereikia.

„Nuo šiol dalyvis bus priskiriamas į fondą pagal savo amžių. Pavyzdžiui, asmuo, kuriam šiemet sukanka 30 metų, iki pat pensijos galės kaupti fonde kartu su kitais 1989–1995 m. gimusiais dalyviais. Fondo lėšos investuojamos  parenkant rizikos lygį  pagal kaupiančiųjų tikslinį amžių. Kitaip tariant, rizika priklausys nuo to, kiek laiko iki pensijos dar liko dalyviams“, – teigia Andrius Adomkus, UAB „Luminor investicijų valdymas“ Pensijų turto valdymo grupės vadovas ir valdybos narys.

Subalansuotas pasirinkimas

Pasak jo, kaupiant pensijai visuomet buvo patariama rinktis didesnę riziką, kai iki pensijos dar likę keliolika arba keliasdešimt metų, o vėliau ją mažinti. Tačiau šio patarimo laikymasis iki šiol reiškė, kad kaupiantysis pensijai turi ne tik pasirinkti jam tinkamiausią fondą, bet dar ir vėliau kaupimo eigoje kelis kartus jį keisti.

Kaip pastebi A. Adomkus, pasirodė, kad daugelis kaupiančiųjų Lietuvoje II pakopos pensijų fondus yra linkę rinktis kitaip nei rekomenduojama. Lietuvos banko tyrimas parodė, kad 70 proc. Lietuvos gyventojų kaupia netinkamame fonde – jaunesni dalyviai renkasi pernelyg konservatyvius fondus, o vyresni – gerokai rizikingesnius, nei derėtų pagal amžių.

„Tai reiškia, kad jaunesni, kaupiantys konservatyviai, praranda galimybę sukaupti daugiau ir turėti didesnę pensiją, nes praktika rodo, kad per ilgesnį laikotarpį didesnė rizika atsiperka. O vyresni dalyviai rizikuoja savo jau sukauptomis lėšomis, nes dėl didesnių svyravimų vertė gali reikšmingai nukristi ir nespėti pakilti, kai iki pensijos laiko lieka mažai“, – teigia UAB „Luminor investicijų valdymas“ fondų valdytojas.

Naujieji gyvenimo ciklo fondai sprendžia šią problemą, nes kiekviename fonde esančios lėšos investuojamos rizikingiau, kol jo dalyviams iki pensijos yra likę daug laiko, o vėliau rizika palaipsniui mažinama, kad būtų išsaugotas jau sukauptas turtas.

„Statistiniai duomenys, ilgalaikė patirtis rodo, kad drąsiau investuojant per ilgą laiką galima uždirbti vidutiniškai daugiau. Bet tam reikia daugiau laiko iki pensijos“, – sako A. Adomkus.

Pasak jo, galimybė nesutikti ir pasirinkti kitą fondą išlieka – pareiškęs norą, dalyvis gali pasirinkti kitai amžiaus grupei pritaikytą fondą, taip susimažindamas arba pasididindamas riziką. Tačiau reikia suprasti, kad pernelyg rizikingas fondas didina lėšų praradimo tikimybę, o perdėm konservatyvus gali neuždirbti tiek, kiek būtų galima.

Ne visi pensijų fondai vienodi

Rizika fonduose matuojama pagal įmonių vertybinių popierių – akcijų – dalį. Kuo ji didesnė, tuo fondas rizikingesnis, tai reiškia, kad tiek uždarbis, tiek praradimai gali būti didesni. Obligacijos – valstybių ar įmonių skolos vertybiniai popieriai – yra laikomos mažiau rizikingu turtu, todėl kuo fonde didesnė jų dalis, tuo jo rizika mažesnė.

Nors reikalavimas panaikinti senuosius fondus ir dalyvius perkelti į gyvenimo ciklo fondus galioja visoms II pakopos pensijų fondus valdančioms bendrovėms, tarpusavyje fondai skiriasi. Pagal taisykles, visuose juose iš pradžių didžioji dalis lėšų investuojama į akcijas, o artėjant pensijai ši dalis mažinama ir didinama investicijų į obligacijas dalis. Tačiau kokios konkrečiai dalys skiriamos, kada akcijų dalis pradeda mažėti ir kokiu greičiu – visus šiuos dalykus valdymo bendrovės pasirenka pačios ir dėl to jų pasiūlymai skiriasi.

Kaip teigia A. Adomkus, UAB „Luminor investicijų valdymas“ fondai yra tarp turinčių mažiausią numatytą akcijų dalį tiek kaupimo pradžioje, tiek pabaigoje, taigi priskirtini mažiausiai rizikingiems.

„Fondų gyvavimo pradžioje labiausiai tikėtina rizikingo turto dalis siekia 90 proc. – tai reiškia, kad maždaug tiek visų fondo lėšų bus investuojama į akcijas. Kai kurie rinkos dalyviai yra numatę, kad ši dalis sieks ir iki 98 proc. Kaupimo pabaigoje UAB „Luminor investicijų valdymas“ pensijų fondai taip pat laikosi konservatyvios strategijos – akcijų dalis siekia tik 10 proc., taip pat tarp mažiausių rinkoje“, – teigia A. Adomkus.

Kita vertus, pasak jo, ši strategija yra ir lanksčiausia.

„Pagal reikalavimus, visi valdytojai gali nukrypti nuo numatytų dydžių, tačiau ne daugiau nei po 10 proc. punktų į vieną arba kitą pusę. Taigi, nusimatę 90 proc. akcijų dalį, galime, esant reikalui, į akcijas investuoti ir 100 proc., ir 80 procentų. Kiti fondų valdytojai, nusimatę didesnę akcijų dalį, turi mažiau galimybių manevruoti“, – aiškina UAB „Luminor investicijų valdymas“ fondų valdytojas.

Akcijų dalis UAB „Luminor investicijų valdymas“ pensijų fonduose pradeda mažėti likus 16 metų iki pensijos pradžios, po 5 proc. punktus kasmet. Pavyzdžiui, dabar prie sistemos prisijungęs 27 metų amžiaus dalyvis pensiją kaups 1989–1995 m. gimusiems skirtame fonde, kuris ateinančius 22 metus investuos lėšas su didžiausia rizika, o kai šiam dalyviui sukaks 49 metai, pradės laipsniškai mažinti riziką, kol galiausiai ji pasieks minimalią prieš dalyviui, jau sulaukusiam 65 metų, išeinant į pensiją.

Konservatyvesnę investavimo strategiją taikė ir iki šiol veikę UAB „Luminor investicijų valdymas“ II pakopos pensijų fondai – juose akcijų dalis buvo viena mažiausių tarp visų rinkos dalyvių. Nepaisant to, Lietuvos banko duomenimis, pernai mažos ir vidutinės akcijų dalies UAB „Luminor investicijų valdymas“ pensijų fondų rezultatai buvo geriausi savo kategorijose, o konservatyvaus investavimo ir vidutinės akcijų dalies fondai pateko tarp trijų lyderių pagal vidutinę grąžą per pastaruosius 10 metų.