Sausio 17 d., 16 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), pirmąkart į viešumą bus iškelti ir aptarti mažai žinomi tapybos darbai iš Bibliotekos dailės rinkinio. Parodą „Išblaškyti išlikę“ pristatys Retų spaudinių skyriaus darbuotoja menotyrininkė dr. Neringa Markauskaitė, menotyrininkė dr. Jolanta Širkaitė.
LMA Vrublevskių bibliotekoje yra pristatoma nedidelė dailės kūrinių ekspozicija – mažai žinomo rinkinio, kurio didžiausią dalį sudarė tapyba, fragmentai. Šis rinkinys buvo kaupiamas jau ankstyvaisiais Bibliotekos kūrimosi metais, vėliau jis nuolat gausėjo. Apie jį liudija Bibliotekoje buvusio Ikonografijos muziejaus ir kitų savininkų kūrinių priklausomybės ženklai.
Šį Bibliotekos rinkinį primena XIX–XX a. aliejumi, akvarele, pastele sukurti paveikslai, taip pat piešiniai, prieškariu priskirti muzealijoms ir eksponuoti įvairiose Bibliotekos erdvėse. Dabar jie saugomi Retų spaudinių skyriaus fonduose – jų išliko nedaug. Didžioji rinkinio dalis XX a. II pusėje perduota muziejams, taip pat įvairioms visuomeninėms įstaigoms; dauguma paveikslų jau yra tapę jų nuosavybe, puošia kitus interjerus.
Vieną iš šios parodos eksponatų galima sieti su Napoleono Ordos skirtingų šalių kraštovaizdžių akvarelėmis – tai dailininko nupieštas Prancūzijos Bokero (Beaucaire) miesto peizažas. Paminėtina Jono Šolmos Trakų pilį vaizduojanti akvarelė. Römerių rinkinį primena Alfredo Izidoriaus Römerio pastelė – moters su melsvomis gėlėmis portretas, taip pat Onos Soltanaitės-Römerienės akvarelės, kuriose pavaizduoti Kraslavos turgaus, Rėzeknės pilies ir Janapolio dvaro ir kitų vietovių motyvai.
Dalį ekspozicijos sudaro Vilniuje kūrusių ir parodose dalyvavusių dailininkų darbai. Verta išskirti Vladislovo Dmachausko akvarelę, primenančią Didžiosios gatvės ir šio miesto istoriją, taip pat Mstislavo Dobužinskio kompoziciją, tikėtina, sukurtą Vilniaus vaizdų ciklui, ir šį miestą tapiusių Mykolo Raubos bei Adomo Mendziblockio (Międzybłocki) darbus. Parodoje eksponuojami ir nedaug žinomi Henriko Veisenhofo (Weyssenhoff) piešiniai, kuriuos dailininkas galėjo sukurti Rusakovičių dvare Baltarusijoje. Taip pat pristatomi ir nežinomų autorių – spėjama, Lietuvos dailininkų – darbai, kuriuose senojo Vilniaus vaizdai primena XVIII–XIX a. tapybos bei grafikos kompozicijas.
Parodoje išsiskiria aptariamąjį rinkinį nežinia kieno pastangomis ir kokiu laikotarpiu papildę Lietuvos dailės klasikų paveikslai: Antano Žmuidzinavičiaus „Pajūryje“‚ Justino Vienožinskio „Gluosniai paežerėje“, Rimto Kalpoko „Vėjuota diena“, taip pat Kauno meno mokykloje studijavusio Stepono Varašiaus peizažai „Pažaislis“ ir „Nemuno vingis“.
Vrublevskių bibliotekos dailės rinkinys buvo sukauptas iš pavienių privačių kolekcijų ir pačių dailininkų dovanotų kūrinių. Dauguma kūrinių tebelaukia tyrėjų dėmesio.
Paroda veiks 2019 m. sausio 9-22 d.
