Turbūt ne daug kas žino, jog lietuviškasis Vytis – vienas seniausių visoje Europoje herbų. Jis atsirado dar XIV amžiuje kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas. Vėliau Vytis „persikėlė“ ir į vėliavą, kuri šiuo metu žinoma kaip istorinė.
Istorinė Lietuvos vėliava yra ženklas, toks pats mums pažįstamas, savas ir natūralus kaip ir trispalvė. Raitas karys su iškeltu kalaviju lydi lietuvius iki šių laikų, įsitvirtinęs ne tik kaip Lietuvos valstybės herbas ir istorinė vėliava, bet ir kaip tautinio identiteto bei laivės simbolis, nepamirštas nuo pat viduramžių.
Nuolat augantį šio ženklo populiarumą matome ir dabar – vėliavos plevėsuoja ant nacionalinės svarbos pastatų, privačių gyvenamųjų namų, Vyčio ženkliukais puošiami automobiliai, asmeniniai daiktai, ne vienas prekės ženklas kuria rūbus bei aksesuarus, padabintus jojančio riterio vaizdu. Kitaip tariant – Vytis pastaraisiais metais tarsi atgimė ir dar plačiau nuvilnijo lietuvių gretose.
Siekiant dar plačiau skleisti žinią apie šimtus metų gyvuojantį Vytį, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga buvo sukurtas bei įgyvendintas sumanymas „100 Vyčio vėliavų“. Sumanyta 100-tui pažangiausių ūkio bendrovių iš visos Lietuvos padovanoti istorines vėliavas. Visus metus šio sumanymo sumanytoja „Scandagra“ pylė pamatus ir statė stovus vėliavoms, o lenktynininkas Benediktas Vanagas dalyvavo vėliavų iškėlimo iškilmėse.
10 tūkst. kilometrų įveikę „Scandagra“ atstovai drauge su Benediktu Vanagu juokauja, jog įveikė atstumą, kuris prilygsta Dakaro lenktynių trasai. Pastarojoje Vytis taip pat nelieka nepastebėtas. Septintą kartą sunkiausiose pasaulio lenktynėse dalyvausiantis B. Vanagas atskleidžia, jog pasitaiko nemažai žmonių, dėkojančių už Lietuvos ir Vyčio rodymą pasaulyje. „O aš jiems visada atsakau – Vytį rodau ne pasauliui. Vytį, visų pirma, rodau Lietuvai.“ – pasakoja lenktynininkas.
Šio veiksmo sumanytojai tiki, jog Vytis – vienija tautą, todėl padovanotos vėliavos ne tik stiprins tautinę tapatybę, bet ir skleis žinią apie vienybę vėliavas supančiose bendruomenėse. „Tik esant drauge mes stiprūs ir galime padaryti daugiau. Kaip ir valstybėje, kaip ir komandoje, kaip ir visur kitur.“ – tikina B. Vanagas ir priduria: „Aplinkiniai taip pat matys Vyčio vėliavas. Ir nenustebsiu, jeigu metų bėgyje netoliese atsiras dar daugiau Vyčių. Juk yra nerašyta taisyklė: viena vėliava „pagimdo“ dešimtį tokių pat vėliavų.“
Akivaizdu, jog Vytis – tai ne tik patrauklus, mėgiamas simbolis, kuriuo tiesiog notima pasipuošti. Apsidairius matyti, jog jis lydi įvairaus amžiaus žmones – nuo jaunimo iki vyresniųjų kartų. Tai tampa reiškiniu, kuriuo lietuviai išdidžiai „užsikrečia“. Tad, galbūt, kiekvienais metais suplevėsuos dar po 100 Vyčio vėliavų ir tai plis pačių piliečių pastangomis.
Istorinis simbolis įprasmina valstybės savitumą. Pirmas šarvuotą raitelį Lietuvos herbu įtvirtino karalius Mindaugas. Karalius tuo norėjo parodyti jog visi Lietuvos kunigaikščiai privalo būti drąsūs, veiklūs ir gerai šarvuoti.
Vyčio vėliava iš viso turi būti paskalbta valstybine Lietuvos Respublikos vėliava.
O trispalvė liktų tik kaip tautinė vvėliava.
Manau, kad turime atitaisyti isštorinę klaidą.
Aš siūlau kelti visas tris vėliavas. Tvarka iš kairės į dešinę.
Liepos 6 d. Vyčio, Trispalvė, Regiono. Švenčia mano valstybė, švenčia mano tauta, švenčiu aš ir mano etnografinis regionas.
Vasario 16 d., ir Kovo 11 d., Sausio 13 d. ir Lapkričio 23 d. Trispalvė, Vyčio, Regiono. Švenčia mano tauta kuri kovojo ir atkūrė mano valstybę, švenčiu aš ir mano etnografinis regionas.
Miesto šventės, Asmens gimtadienio ir t. t. Regiono, Trispalvė, Vyčio. Švenčiu savo gimtadienį ar miesto šventę ir didžiuojuosi savo tauta ir savo valstybe.