Ar žinojote, kaip atrodo nėgė? Tai labai primityvios žuvys su specifine siurbtuko tipo burna pilna dantų, kurių pagalba suaugusi nėgė prisisiurbia prie žuvies ir maitinasi jų krauju. Nėgės yra saugomos visoje Europoje, tačiau kartu – ir aktyviai žvejojamos. Nors Lietuvoje nedaugelis žino apie jų egzistavimą, kaimynai latviai jas nuo seno laiko delikatesu. Todėl Lietuvos ir Latvijos mokslininkai sujungė jėgas, kad išsiaiškintų, kaip bendradarbiaudami galėtume išsaugoti ir pagausinti šios žuvies išteklius.
Lietuvoje – nežinomos, kaimynams – delikatesas
Nepatingėkite nuo rotušės kiek paėjėti „Luisenstrasse“ (Danės gatve) ir „Holzstrasse“ (Uosto gatve). Vėlyvą vasarą virš rūklyklos „Suhr“ iškelta vėliava skelbia, kad nėgės jau išrūkytos ir gali būti patiektos su buteliu stalo ar porto vyno.
Tai – citata iš prieš daugiau nei 100 metų parašyto turistinio vadovo po Memelį (Klaipėdą) ir jos apylinkes (vok. Führer durch Memel und Umgebung).
Tuo metu upinės nėgės buvo svarbus verslinės žvejybos objektas visoje Baltijos jūroje, o pagrindiniai jų žvejybos regionai buvo Kuršių marios, Aistmarės ir Ščecino įlanka. Per šį šimtmetį ne vienas mokslininkas išsakė įžvalgas, kodėl nėgės nyksta: joms kenkia užtvankos ir kitos kliūtys migracijos keliuose, buveinių nykimas, vandens užterštumas. Tačiau nėgės vis dar aptinkamos daugelyje Lietuvos ir Latvijos upių.
Šiuo metu nėgių verslinė žvejyba vykdoma Švedijoje, Suomijoje, Rusijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, tačiau tik Latvijoje ir Suomijoje šios žuvys turi aukštą ekonominę vertę.
Nors tokių laimikių, kaip senais laikais (apie 270 tonų) jau nesugaunama, tačiau dar ir dabar nėgių laimikis Latvijoje sudaro iki trečdalio visų vidaus vandenyse sugaunamų žuvų. Latvijoje nėgių žvejyba yra labai reikšminga vietinėms žvejų bendruomenėms, o taip pat ir visuomenei, nes keptos, marinuotos, rūkytos upinės nėgės Latvijoje – nacionalinis delikatesas. Deja, šiemet žvejai skundžiasi prastais nėgių laimikiais, o mokslininkai priduria, kad įtakos tam galėjo turėti žemas vandens lygis upėse, trukdęs šioms žuvims sėkmingai migruoti.
Gaudyklės kasmet užrūstina pilietiškus gyventojus
Lyginant su Latvija, Lietuvoje upinių nėgių sugaunama nedaug, po kelias tonas kasmet. Žvejojamos jos tik pajūrio Šventosios upėje, Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose, bet pamario ir pajūrio žvejų bendruomenėms ši nedidelės apimties senų tradicijų žvejyba yra vis dar svarbi ekonominė veikla.
Upinės nėgės gaudomos specialiomis gaudyklėmis rudenį, kai migruoja į upes žiemoti. Tokias gaudykles galima matyti Šventosios upėje spalio-gruodžio mėnesiais einant „Energetiko“ tiltu (pačioje Šventojoje).
Neretai žvejai mėgėjai ir kiti susirūpinę praeiviai piktinasi šiais žvejybos įrankiais, pastatytais upėje lašišų ir šlakių migracijos metu. Šis pyktis iš pirmo įspūdžio atrodo pagrįstas. Tačiau 2009, 2011 ir 2012-aisiais metais Klaipėdos universiteto mokslininkų atlikti nėgių migracijų ir gaudyklių laimikių tyrimai parodė, kad nė karto gaudyklėse nepasitaikė lašišinių žuvų.
„Kad žvejai nepagautų migruojančių stambių lašišų ir šlakių gaudyklė turi pakankamai siaurą gerklę (įplaukimo angą), kuri yra skirta būtent siaurų nėgių sugavimui. Tuo tarpu kitų, smulkesnių žuvų, kaip kuoja, ešerys priegauda yra labai nedidelė ir jos paleidžiamos atgal į upę“ – teigia Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas Nerijus Nika.
Latvijoje klesti nėgių „juodoji rinka“
Maisto saugumo, gyvūnų gerovės ir aplinkos tyrimų instituto BIOR Latvijoje tyrėjas Kaspars Abersons teigia, jog šiuo metu Latvijoje nėgių sužvejojama apie 70 tonų per metus. Tačiau mokslininkai iš Latvijos patvirtino, kad papildomai didžiulis kiekis šių žuvų sugaunamas nelegaliai, o nėgės parduodamos juodojoje rinkoje.
Gyventojai, deja, perka šias žuvis iš nepatikimų žvejų vardan galimybės pigiau paragauti delikateso. „Kol kas nelegalios nėgių žvejybos mastą sunku apibrėžti – jis gali svyruoti nuo 30 iki 100 proc. sugaunamų žuvų“, – teigia mokslininkas iš Latvijos.
Europos aplinkos agentūra nėgių išteklius Latvijoje jau traktuoja kaip nepakankamus. Lietuvoje šios žuvies ištekliams grėsmės kol kas nekyla. Vis mažėjant upinių nėgių populiacijai Europoje, ši žuvis buvo įtraukta į saugomų rūšių sąrašus.
Klaipėdos universitete atliekami lietuviškų ir latviškų nėgių giminystės tyrimai
Klaipėdos universiteto, Lietuvos gamtos fondo ir Latvijos BIOR (Maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos) instituto specialistai dvejus metus tirs nėgių išteklius ir vėliau pateiks savo pasiūlymus atsakingoms institucijoms dėl geresnio, moksliniais duomenimis paremto nėgių išteklių valdymo ir apsaugos.
Nustatyti nėgių išteklių būklę sudėtinga: išneršusios nėgės nugaišta, o jų jaunikliai gyvena mažesnėse upėse.
Vasarą projekte dirbantys mokslininkai gaudė nėgių janiklius specialiomis gaudyklėmis ir rinko jų pelekų mėginius – iš jų bus galima gauti genetinę informaciją apie nėges skirtingose upėse, tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje. To reikia, kad būtų išsiaiškinta, ar skirtingose upėse gyvena skirtingos populiacijos, ar kartu su kaimynais „dalinamės“ vieną bendrą nėgių populiaciją. Nuo atsakymo į šį klausimą priklausys, kaip ištekliai bus naudojami, valdomi ir saugomi abiejose šalyse.
Evoliucijos paslaptis: ar nėgė buvo pirmas stuburinis gyvūnas?
Nėgės yra labai svarbūs organizmai evoliucinės biologijos tyrimuose. Jos yra gyviai, iš lervos į suaugusios nėgės stadiją virstančios per kelias savaites, tačiau tuo metu jų kūne vyksta procesai, kurie evoliucijos eigoje vyko milijonus metų: t.y. jos virsta iš primityvaus bestuburio į kremzlinį stuburą turintį gyvūną. Jos turi smegenis, kurios, manoma, yra tokie pat kaip pirmųjų stuburinių gyvių.
Seniausios aptiktos nėgių fosilijos rodo, kad nėgėms kaip rūšiai yra apie 360 milijonų metų, tačiau jų kūno sandara per tokį laikotarpį labai nedaug pasikeitė. Gal ir ne be reikalo: gigantai dinozaurai atsirado dar po 100 milijonų metų ir jau išnyko, o šios „siurbtukės“ pergyveno ir juos, ir daugybę kitų rūšių. Tiesiog migruodamos, virsdamos iš bestuburio į stuburinį ir misdamos kitų žuvų krauju. Dėl nėgių unikalumo šios žuvys gali būti pasitelktos sudėtingiems biologiniams klausimams nagrinėti.
Vis tik minimas projektas ir jo tyrimai turi daug paprastesnį ir pragmatiškesnį tikslą: rasti būdą kuo efektyviau naudoti ir saugoti šių primityvių, bet labai svarbių gyvių išteklius. Projektu taip pat siekiama paskatinti visuomenę tausoti nėgės išteklius, saugoti šių žuvų gyvenamąsias buveines. Tyrimų rezultatai bus pristatyti regioniniuose seminaruose su visuomene, susitikimuose su atsakingų institucijų atstovais.
Projektą „Nėgių išteklių tarpsieninis vertinimas ir valdymas Lietuvoje ir Latvijoje“ („Cross-boundary evaluation and management of lamprey stocks in Lithuania and Latvia“, LLI-310 LAMPREY) finansuoja „Interreg V-A Latvija Lietuva“ bendradarbiavimo programa bei Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija. Jį vykdo Klaipėdos universitetas, Lietuvos gamtos fondas bei Latvijos „BIOR“ institutas.
