„Seimas priėmė įstatymą – kuriame pirmąsyk Lietuvos istorijoje ne tik uždraustos fizinės bausmės bei visos smurto formos, bet ir numatyta išsami pagalba šeimoms.“ – sako veidaknygėje Seimo narė Dovilė Šakalienė.
Tačiau jos minimo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo antrojo straipsnio penktoji dalis skelbia: „Fizinė bausmė – vaiko drausminimas, kai fizinis veiksmas naudojamas fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką arba pažeminti jo garbę ir (ar) orumą.
Fizine bausme nelaikomos valstybės legaliai taikomos bausmės ir kitokios poveikio priemonės nepilnamečiams“.
Taigi valstybės „taikomas“ smurtas prieš vaiką, vaiko kankinimas arba jo garbės ir orumo pažeminimas, pagal Seimo priimtą ir prezidentės pasirašytą Lietuvos Respublikos įstatymą, nebėra smurtas.
Į šią įstatymo nuostatą veidaknygėje atkreipė dėmesį Seimo narys Naglis Puteikis.
Valstybės smurtas yra „privatus reikalas, į kurį niekas neturėtų kištis“, – aiškino šią savaitę per „Žinių radiją“ žurnalistas Vytautas Bruveris, rūsčiai smerkęs Seimo narius, kurie tokį „privatumą“ pažeidė.
„Orvelas ir Kafka, jei būtų čia, turėtų slėptis po lapais, nes jų vaizduojamos visuomenės atrodytų kaip rankdarbių būrelis, palyginus su mūsų kasdienybe.“ – nebeištvėrė valstybės smurtą patyrusios kauniečių šeimos advokatė Rūta Visocnik.
Ir savo veidaknygėje vaizdžiai aprašė jos ginamos šeimos susidūrimą su „vaiko teisių gynėju“:
„Štai ką tik nuskambėjęs epizodas dėl T. Ismailovo, teisto ir pikantiškus pomėgius demonstruojančio „vaikų teisių gynėjo“, gatvėje taip agresyviai plėšiančio 2 metų vaiką tėvui iš rankų, kad praeiviams net kilo noras pranešti apie smurtautoją. Ne apie tėvą. Apie vaiko teisių gynėją, veikusį nelyg nusikaltėlis. Ironiška? Atsitiktinumas? Išimtis? Ne! Tai dabartinės Lietuvos „koncentratas“. Vienas standartas taikomas tau, eilini lietuvi, o kitas – valstybės prievartos aparatui.
Tik pabandyk, teistas ir valstybę apvaginėjęs lietuvi, linkęs į viešą prievartos ir erotikos simbolių demonstravimą, papulti vaiko teisių gynėjų akiratin! Mikliai būtum pripažintas neadekvačiu piliečiu ir netinkamu tėvu.
Tačiau štai, šitas visus vaiko teisų gynėjo formaliuosius standartus atitinkantis asmuo (anot SAD ministro ir A. Jakavonienės), įsibrauna į tavo privačią – tau šventą – erdvę, kurios neliečiamumą garantuoja Konstitucija; elgiasi kaip budelis, o ne kaip svečias; savo grubiu elgesiu gąsdina ne tik vaikus, bet ir tave patį; tu esi bejėgis, nes jis turi teisę veikti valstybės vardu, ir dar pačioje jautriausioje srityje; tavo bandymas atlikti savo prigimtinę tėvišką pareigą – suabejoti jo veiksmais ir apsaugoti vaiką nuo jo grubių letenų – baigiasi tuo, kad Visagalėje ir Nekvestionuojamoje Grėsmių Nustatymo Lentelėje esi apkaltinamas neadekvačiu elgesiu (nes nieko kito tau negali „pripaišyti“); padaroma išvada, kad dėl neadekvatumo tu negali pasirūpinti savo vaikais, ir tą pačią dieną tu esi diskvalifikuojamas kaip tėvas. Be jokių įrodymų, nei minutei nesusimąsčius apie pasekmes vaikams. Viršų ima štai tokių izmailovų grubi jėga ir įžeista ambicija.
Gal šitas žmogus vaikystėje nejautė tėvų globos ir šilumos, gal jaučia nuoskaudą dėl to, kad kažkada tėvai jo neapgynė. Gal dėl to jis instinktyviai siekia grubiai reaguoti į bet kokią tėvystės ir motinystės apraišką? Galbūt būtent dėl to įsidarbino srityje, kurioje tėvystės menkinimas, vaiko ir tėvų ryšio ardymas vykdomas prisidengus valstybės vardu. Jam viskas paduota ant lėkštutės – tik važiuok ir imk.
Norėjau tikėti, kad yra būtent taip – kad šitas žmogus yra anomalija, o ne taisyklė vaiko teisių apsaugos sistemoje. Tačiau ministro ir vaiko teisių gynėjų vadovybės reakcija rodo, kad nieko baisaus čia jie nemato – įstatymas leidžia įsidarbinti, kvalifikacija tinkama. Atliksim tarnybinį patikrinimą ir valio. Ministras sako – neskubėkim daryti išvadų. Tačiau ir vėl dvigubas standartas – taisyklė „neskubėkim“, pasirodo, taikoma tik valstybės aparato, o ne visuomenės naudai. Tėvai, iš kurių atimti vaikai, buvo įvertinti labai skubiai, ir visai Lietuvai valstybės vardu skleidžiama melagystė apie neblaivią mamą, apie namuose rastus smurto įrankius, apie vaiko „sveikatos sutrikdymą“ (nepasakant, kad tai tebuvo sena mėlynė ant kojos).
Ir kaip apsiginti nuo institucinio smurto, vykdomo ne tik valstybės vardu taikant prievartą be teisės adekvačiai gintis, bet ir atvirai meluojant ir dezinformuojant tautą už „viešiesiems ryšiams“ skiriamus milijonus? Tiems ryšiams iškeisti jau šimtai milijonų. Ar jaučiame kokį nors ryšių su valstybės įstaigomis ar pareigūnais pagerėjimą? Ar esame geriau informuoti apie tikrąją jų veiklą? Ar gauname sąžiningus atsakymus į savo klausimus, ar tik makaronus ant ausų? Ar kiekvienu klausimu į priekį išstumiant “ryšių su visuomene” atstovą didinamas institucijų atvirumas, ar tik vengiama realaus bendravimo su žmonėmis ir asmeninės atsakomybės?
Kur šiuo atveju yra tas ryšys su visuomene, jeigu valdžios atstovų pasisakymuose neužkabinama esmė – kad tėvui neleista likti su vaikais būtent dėl ismailoviškoje lentelėje įrašytos eilutės „reaguoja neadekvačiai, todėl negali pasirūpinti vaikais, negali užtikrinti vaikų saugumo“? Visai tautai buvo parodyta, kad tas, kuris viešoje vietoje plėšė vaiką iš tėvo rankų – adekvatus ir turintis teisę teisti; o tėvas, ginantis savo mažametį sūnų nuo pasitikėjimo nekeliančio svetimo žmogaus – neadekvatus.
Orvelas ir Kafka, ko gero, būtų sustoję čia. Nes net ir jų fantazija nebūtų nuvedusi toliau.
Bet mes galim ir daugiau! Tie patys valdžios žmonės, leidę grubiai atiminėti vaikus tokiems ismailovams, tėvams siūlo „bendradarbiauti“, priimti jų siūlomas „paslaugas“ šeimai. Jie išmokys mus kaip gyventi.
Ir tu neturi teisės atsisakyti. Nes nebendradarbiavimas su izmailovais yra vienas iš kertinių Grėsmių Lentelės punktų, galinčių nulemti vaiko paėmimą ir grąžinimo galimybės nukėlimą neribotam laikui.
Tokiu būdu jie palauš tavo valią ir išmokys besąlygiškai paklusti, šantažuodami tave per pačią jautriausią vietą – tavo vaikus. O kas toliau?“
Ir kaip reikėtų, kad šiuos teisininkės žodžius išgirstų Dovilė Šakalienė, Mykolas Majauskas, kiti Seimo nariai, socialinės apsaugos ministras, premjeras, prezidentė ir pradėtų patys nuoširdžiai bendradarbiauti su visuomene, norinčia gyventi laisvoje Respublikoje.
O vieną kertinių laisvos Respublikos principų dar prieš Kristų yra nusakęs Markas Tulijus Ciceronas:
“Pirma ir aukščiausia taisyklė: „Te nebūna naudojama jėga!“. Nes nėra nieko, kas būtų pražūtingiau piliečių bendruomenei, labiau priešiška teisei ir įstatymams, taip nepilietiška ir nežmoniška, kaip kad, gyvenant padorioje ir tvarkingoje respublikoje, ką nors daryti prievarta.“
Čia viskas pastebėta teisingai.Tik kaip būtų gerai, jeigu visuomenė imtų plačiau dometis ir psichiatrinėse atsidūrusių žmonių likimais ir jų iš esmės sugriautas gyvenimais. Juk pastebėkime, – kiek reklamos, kviečiancios tarytumei i kokią sanatoriją – jeigu tik kas truputį, kreiptis i psichiatrą… ar bent i psichoterapeuta, o tai gi tas pats kaip susidėti su psichiatro pagelbėtojais isigyti dar vieną klienta auką, kuri papildys šito daktaro pasiektus neva aukštus rodiklius… Ir, zinoma, formacijos magnatams didėjantys pelnai nelaimingųju suvedžiotu reklamos, kurie vos tik peržengia slenkstį pro duris be rankenų… tarytumei pasitinkant šukiui ant sienos: “Sveiki atvykę i Pragarą”… …. …
Pažiūrėkime kad ir i tai, jog, žinia, mėginę nesėkmingai savo noru pasitraukti iš gyvenimo, yra – kaip kokia, nežinia kokio puskvailio sugalvota, taisyklė, nieko iš esmės n e t nepameginus aiškintis, sakysime, pirmiausiai sudalyvaujant psichologui, momet (!) kviečiama psichiatrinė brigada ir likimo nepasigailetas nelaimingasis tiesiog “supakuojamas” vidury baltos dienos ir “nėra žmogaus – tai nėra ir problemos, a ne??.”
Ir tai dar ne viskas… Viskas tik prasideda kaip iš kokio siaubo serialo, patiriamo asmeniškai… Aš ne šiaip čia sau kalbu ar ką, negakvokite, nes p a t s buvau kankinamas psichiatrų 41 (!) metus iš eilės, nenutraukiant ir leidžiant kas 3-4 savaitės ilgi veikimo neuroleptiku ampules ir taip be jokio pasigailėjimo ar atvangos.Jus neįsivaizduojate, ką reikia patirti tose psichoneurologinese ligoninėse, kuriose jau vien sanitaru nežmoniškas elgesys, tarsi parenkant tam specialiai kokius tai sadistus….
O ką jau kalbėti apie neuroleptiku nepaprastai stiprius kankinamai – šalutinius poveikius… sakysime, trečią dieną po sukeistos ampules, o kulmicanis stiprumas pasiekiamas taip 8-15 dienų laikotarpiu, kai sustingo visą kūną,negana to ir tuo pat metu – tarsi laužo kaulus, na, islenkia pėdų skliautą ir norisi vaikščioti pasitinkant ar žandikaulius ziodo, darant grimasas, atsiranda seilėtekis nevalyvus, drebulys, kas senatvėje perauga i Parkinsono ligą, akys būna apdujusios tarsi narkomano, o man teko regėti, kaip ligoninėje nuo perdozuotu neuroleptiku dozių kuriam laikui tiesiog išprotėja žmonės… nes ištinka staigus stiprus migrenos priepuolis, kai akyse vaizdas tarsi plaukia, išryškėjant detalėms sureikšminti, sakysim, žiūri i siena, o mato kaip kokius kryžiukus…
Blogiausia, jogei tai v i s i s k a i beteisiai žmonės, jau vien tuo pirm, nes kai tik paguldo, na, ir prasideda iškart terorizavimas: stai ateina vyresnė medicinos sesuo ir pakiša tau, dar nespėjus kaip reik ir atsitoketi, kas čia taip klastingai įvyko, jog čia iš viso atsidūrei – a nei už ką, – taigi įsako tučtuojau valdingu tonu (taip – čia dabar jie viešpačiai…): Greitai – pasirašai, jog neprieštarauji… nesispyriok, nes reikia nuo r
yto pusryčiams tave kaip naują ligonį užregistruoti, o šiandien todėl tau pietūs nepriklauso… sanitare, ipylkite pacientui tik sriubos, ten turėtų užtekti, na, tai kaip – p a s i r a s a i??”….
Aha… kadangi pro petį nelaimingasis ką tik pastebejo aimanuojanti už ką tai pririšta prie lovos, o jis dabar vargselis muistosi, nes užsimanė gamtisku reikalų, o tuo tarpu vyksta derybos su naujuoju, nezinanciu, na, tai da sužinos, kas čia yr iš tikro “valstybė valstybėje”… O po to eina toliau, nepatinka ampulės, “eik tu žinai kur… juk pasirašei -” s u t i n k u “, tai ko čia da mums aiškini, gerai – guliesi… tuoj suleidžiu… sanitare, prieikite skubiai, – šitas ligonis spyriojasi…” Ir tai da ne viskas, kaip pažeidinėjamos ŽMOGAUS TEISES (ką ten, ponas premjere, ana dieną susirūpinusiu veidu pasipiktinai dėl Rusijoje psichiatrijos piktnaudžiavimais, valstybei pritariant tyliai, p a zi u r e t u m , velyk, kas tavo Tėvynėje pirm dedasi!..), taigi įvyksta labai staigus ir klastingas įteisinimas šitos brutalios akcijos, nagi, pasirodo, įsivaizduokite sau, ateina kurią dieną, nesinas popiergaliu: “Ai, imi ir pasirašei stai čia – du kartus, na!.. Kaip tai nesupranti, tuoj paaiškinu, klausyki, kadangi esi čia, tai mes nusprendėme – kad būsi nepakaltinamu laikomas… Mes ką tik teisminiam procese sprendem tavo likimą ir tai stai pasirašei, jog sutinki… Ką cia nusisneki?.. Esi gi n e p a k a l t i n a m a s , a dar nesupranti, mano gerbiamasis, jog viskas dabar priklausys nuo mūsų malonės!.. Jei dabar pasirašei stai čia ir čia – tarp.mudvieju kalbant gauni tik pusę metų, bet, Žiūrėk, – nieku gyvu kam neissiplepek, o ne – tai iškart, brolau, be jokių ceremonijų keliauji link Naujosios Vilnios… girdėjai pats – kokios ty sąlygos??. Aha, taip ir maniau, juk tu esi mūsų patovus klientas, tai vagi, ką aš ir kalbu tau jau pusę valandos… Tu jau ma kaip ir sūnus ištikimas ir mums garbė tokie pacientai protingi, atsiprašau, ligoniai kultūringi, na, Va, kaip malonu, pagaliau susiprotejai!.. Sanitare, malonekite mūsų geram bičiuliui tą proga ką skanesnio pasisotinti iš virtuvės, na, o tu, gulk gulk ir ilsėkis, ne veltui mes gi reklamuojami per radiją L R T su nebe tokios Zitos pastangomis, tai Va,l iki sveikas, tuo tarpu”
Stiprus straipsnis, O ką daryt? Seime tiek “galvų” tiek moterų, nejaugi niekas to skaitalo neperskaitė, kad taip nubalsavo. O ką gi veikė Maldeikienė, kuri man regis yra kaip lakmusas šiame seime, Baškienė? Degutienė ? Juknevičienė? Valiukevičiūtė, kur????visos -ytės kur? gal ir vyrai galėjo suprasti.Negi jūs visi NE PRIE KO.
Visi nubalsavo už neskaitę… Tik vienintelė Maldeikienė susilaikė, matyt, vėliau norėjo paskaityti… Bet kaip sakė Dagys, visi nubalsavo už antrąjį pataisytą variantą, nors realiai taikomas pirmasis smurtinis variantas…. Negi buvo sukeisti įstatymų projektai?
Štai jums išgirtojo skandinaviško socializmo vaisiai!
Net ir “gerasis” socializmas priveda prie situacijos, kai individo teisės yra paminamos ir visuomenė, valstybė tampa aukščiau visko!
“Modernusis” leftizmas jau žygiuoja per Lietuvą. Ar sugebėsime, tradicijas ginantys konservatoriai ir individo teises ginantys liberalai pasipriešinti jam??? Ar sugebėsime pasipriešinti leftistinės vyriausybės “visuomenės vardu” vykdomam diktatui ir prievartai???