Kaune, Girstučio kultūros rūmuose veikianti dailininko Viliaus Ksavero Slavinsko paroda „Naujos vizijos“ panardina stebėtoją į siurrealią erdvę, perpinančią sąmonę su pasąmone, gyvenimą su sapnu, tikrovę su vizija. Įvairiapusiškai interpretuodamas vaizduojamus objektus ‒ haliucinacines pasąmoninio pasaulio būtybes ‒ autorius savo kūryboje laviruoja tarp simbolistinio siurrealaus figūratyvizmo ir ekspresyvios abstrakcijos.
Laisvi realybės ir fantazijos junginiai jo kompozicijose ne tik pasakoja iš pirmo žvilgsnio regimas istorijas, bet ir atveria dinamiškas, patį žiūrovą mąstyti ir savas prasmes kurti provokuojančias potekstes, išryškėjančias skvarbesniam stebėtojo žvilgsniui.
Gyvas spalvos pojūtis, ryškūs objektų kontūrai, ekspresyvus dailininko potėpis, drąsūs, nesuvaržyti kompoziciniai sprendimai suteikia kūriniams nesukaustyto gyvumo.
Vizionistiniai V. K. Slavinsko paveikslai, nutapyti kaip aiški pasąmoninių vaizdinių iliustracija, artimi XX a. pr. absurdo ir pasąmonės vaidmens mene idėjoms. Vaizduojamų objektų interpretacijos prieštarauja nusistovėjusioms prasmėms, peržengia logikos ribas, kuria naują regėjimų pasaulį, balansuojantį tarp realaus ir irealaus, atveriantį instinktų ir labiausiai neįsisąmonintų ryšių sluoksnius.
Nežemiškos spalvos, tarsi atpažįstami, bet akiai neįprasti siluetai, akcentuoti būtybių žvilgsniai, mimikos, išraiškos atspindi pasąmonės vaizdinių sferą, kur dieviška ir velniška, žmogiška ir gyvūniška, klausimai ir atsakymai dar nėra išsiskyrę ir glūdi vienovėje, kur dar nėra nei laiko, nei erdvės kategorijų, kur viskas atvira stebėtojo potyriams, nuojautoms ir interpretacijoms.
Tai tarsi ta pradžių pradžia, kur viskas dar tik ima rastis, dar tik išsirutulios, išsigrynins, veikiant stebėtojo sąmonei, o kol kas viskas čia yra viena, vientisa ir stebėtinai laisva. Ritmiškai pulsuojančiose spalvinėse dermėse, pirmiausia sukeliančiose estetinį pasigėrėjimą, stebint ilgiau ima vertis giluminiai, pasąmoniniai kūrinių klodai. Kiekvienam vis kitokie ir kartu visiems tie patys. Ir kūrybos procesas, jau nepriklausomai nuo autoriaus, tęsiasi stebinčiųjų mintyse.
1943 m. gimęs V. K. Slavinskas parodose dalyvauja nuo 1978 m., todėl ši jo paroda dvigubai jubiliejinė – 75-mečio ir kūrybos 40-mečio – paroda. Menininkas yra puikiai įvaldęs akvarelės, akrilo, aliejinės tapybos, mišrią ir koliažo technikas. Profesionali atlikimo maniera jo kūriniuose neįtikėtinai darniai persipina su kūrybine laisve ir drąsa eksperimentuoti, ieškoti netikėtų savitų sprendimų, veržtis iš įprastų kompozicinių rėmų ir kartu išlaikyti aukštą meistriškumo lygį.
Dailininko kūrybos kelias pažymėtas daugiau nei šimtu autorinių parodų Lietuvoje, Švedijoje, Kanadoje, Norvegijoje, JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitur. Ne mažiau produktyvi V. K. Slavinsko veikla organizuojant, koordinuojant ir dalyvaujant grupinėse parodose, vadovaujant ir dalyvaujant ne viename dailininkų klube („Meno sparnai“, „Sfinksas“, „Aqua-12“).
Parodoje „Naujos vizijos“ eksponuojami akrilo technika atlikti kūriniai, kaip sako pats parodos pavadinimas, vaizduoja autoriaus vizijas, regėjimus, nugulančius drobėse. Tai tarsi autoriaus pastangos kolektyvinės pasąmonės vingiuose atrasti „savąjį mitą“, kad, anot K. G. Jungo, neliktų žmogumi be mito, tarsi išrautu su šaknimis iš savo pradžių pradžios.
Dažnas Viliaus Ksavero Slavinsko kūrybos motyvas – paukštis. Tiesa, jis ne visai realus, tarsi išplaukiantis drobėje, bet visuomet akcentuotu snapu ir akimis. Prisiminus daugelio archainių kultūrų, tarp jų ir baltų, tikėjimą paukščio nežemiškumu, jo, kaip tarpininko tarp žemės ir dangaus, vaidmeniu, V. K. Slavinsko kūryboje atsiveria prasminga mitologinė gelmė: kosminio kiaušinio vaizdinys, įvairių kraštų mitinėse sakmėse paukščiais pasiverčiantys dievai, paukščio-pranašo, paukščio-sielos ir panašūs mitologiniai vaizdiniai. Kūrinyje „Keisti kontaktai“, be kitų būtybių, pavaizduoti ir du paukščiai – tarsi jungtis su praeitimi, su protėvių gyvenimu, kuris tęsiasi mūsų pasąmonės vaizdiniuose, o kūrybingieji, kaip V. K. Slavinskas, sugriebia šiuos vaizdinius kaip pasakų paukštę už uodegos ir nutupdo savo drobėse.
Kitos V. K. Slavinsko vaizduojamos būtybės – dar nežemiškesnės. Intensyviomis spalvomis vibruojantys jų pavidalai išreiškia vidinius, esminius jausmus, galbūt net ne visuomet įsisąmonintus, veikiau kaip tik saugiai paslėptus pasąmonėje. „Ryto nostalgijoje“ ar „Keistame profilyje“ realiojo pasaulio užuominų apskritai beveik nebelikę – spalva čia jausmingai išsilieja iš įprastai V. K. Slavinskui būdingo ryškaus kontūro, pavidalai praranda savo formas. Profiliai, akys, lūpos sklando kažkur erdvėje. Svarbiausią reikšmę įgyja jausmai, judėjimas, atmosfera, užuominos į kūrinių suvokimo paslaptį, kurią kiekvienas lankytojas įmins savaip.
Paroda veikia Kaune, Girstučio kultūros rūmuose (Kovo 11-osios g. 26) 2018 10 12 – 11 19.
Atidarymas: spalio 27 d. 16 val.
Valentino Kiauleikio nuotraukos:
