Rugsėjo 13 d. SEB banko apskaičiuotas automobilių įperkamumo indeksas rodo, kad Lietuvoje toliau auga įperkamo automobilio vertė. Vidutinį darbo užmokestį gaunantis ir kitų finansinių įsipareigojimų neturintis šalies gyventojas lizingu šiemet galėtų įsigyti 800 eurais, dviejų asmenų šeima – 1,6 tūkst. eurų brangesnį automobilį, negu būtų galėję pernai. Vieno asmens lizingu įperkamo automobilio vertė Lietuvoje yra 10,9 tūkst. eurų, šeimos įperkamo automobilio – 21,8 tūkst. eurų.
„Apskaičiuotas automobilių įperkamumo indeksas rodo, kad pirkiniui Lietuvos gyventojai šiemet gali skirti beveik 8 proc. didesnę sumą nei pernai. Didžiausią įtaką įperkamumo reikšmių didėjimui turėjo reikšmingai paaugęs darbo užmokestis po mokesčių – šių metų antrą ketvirtį jis buvo 9,5 proc. didesnis negu prieš metus. Tačiau kad ir kaip sparčiai augo vidutinis atlyginimas Lietuvoje, kaimynų latvių ir estų pagal automobilių įperkamumą visgi nepavijome“, – komentuoja SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas. SEB banko analitikų duomenimis, įsigydamas lizingu automobilį latvis šiemet gali rinktis 200 eurų, estas – 5,5 tūkst. eurų brangesnį variantą negu lietuvis. Jei automobilį pirktų dviejų asmenų šeima, latviai galėtų įpirkti maždaug 400 eurų, o estai – 11 tūkst. eurų brangesnį automobilį negu šeima Lietuvoje.
Pasak SEB banko Lizingo departamento direktoriaus Sauliaus Mickaus, pozityvios tendencijos ryškėja ir šalies lizingo rinkoje. „Nors Lietuvoje vis dar populiariausi yra 11-15 metų senumo automobiliai, tačiau situacija kinta ir tai akivaizdžiai matyti lizingo rinkoje. Praėję metai tapo lūžio metais – naujų automobilių Lietuvoje lizingu buvo nupirkta daugiau negu naudotų. Šių metų rezultatai rodo tą pačią tendenciją. Įmonės pirmenybę teikia praktiškumui ir ekonomiškumui, todėl 8 iš 10 atvejų renkasi lizingu pirkti naują automobilį. Fiziniai asmenys, nors vis dar žvalgosi į prabangesnius, naudotus automobilius, pastaruoju metu taip pat pradėjo aktyviau domėtis naujais automobiliais“, – sako S. Mickus.
Tam, SEB banko atstovo teigimu, įtakos turi ne tik gera šalies ekonominė situacija, bet ir tarp vairuotojų didėjantis nerimas dėl dyzelinių automobilių ateities Europos Sąjungoje. „Dyzeliniai automobiliai Lietuvoje tradiciškai buvo pasirinkimas numeris vienas – dyzeliniai šiuo metu yra 7 iš 10 Lietuvoje registruoti lengvieji automobiliai. Tad pasigirstančios kalbos apie planus Europos šalyse mažinti transporto sektoriaus poveikį oro taršai ir galimus ribojimus dyzeliniams automobiliams verčia ir Lietuvos pirkėją pergalvoti perkamo automobilio pasirinkimo kriterijus. Dyzelinis, benzininis, hibridinis, elektrinis – automobilio pasirinkimo dilema kuo toliau, tuo labiau taps aktuali ir mūsų vairuotojams. Nors apie tendencijas, kaip šią dilemą spręs Lietuvos pirkėjas, kol kas anksti kalbėti, visgi pirmuosius ženklus, kad pokyčiai vyksta, lizingo rinkoje jau matome. Lizingu įsigyjamų dyzelinių automobilių skaičius mažėja ir kartu auga naujų, mažiau aplinką teršiančių priemonių pardavimai“, – atkreipia dėmesį S. Mickus.
Kad Lietuvos gyventojai jau pradeda galvoti apie alternatyvas dyzeliniams automobiliams, rodo ir šią vasarą SEB banko užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Paklausti, kokį automobilį norėtų įsigyti, dažniausiai gyventojai minėjo hibridinį automobilį (37 proc.). 29 proc. apklaustųjų rinktųsi automobilį su benzininiu varikliu, 27 proc. pirktų dyzelinį automobilį. Automobilį per artimiausius metus ar dvejus planavo pirkti kas antras (51 proc.) apklaustasis arba jo šeimos narys.
SEB banko užsakymu 2018 m. birželio-liepos mėn. „Norstat“ atliko Lietuvos gyventojų (nuo 18 iki 55 metų) apklausą. Iš viso apklausti 1028 gyventojai, iš kurių 767 nurodė, kad jie arba jų šeimos nariai planuoja pirkti automobilį.
