Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (VU FLF) rugsėjo pabaigoje prasidės aštuoni neformaliojo švietimo – mokymosi visą gyvenimą kalbų kursai. Visi VU bendruomenės nariai ir kiti besidomintys kviečiami užsirašyti į juos ir mesti sau iššūkį.
Universitete nemokamai galima mokytis estų, gruzinų, kroatų, latvių, rumunų, slovėnų, turkų ir vengrų kalbų, dėstomų gimtakalbių dėstytojų ir lietuvių specialistų.
VU FLF studijų prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaišauri (Kaishauri) pasakoja, kad mintis pasiūlyti tokį kalbų pasirinkimą yra labai natūrali.
„VU Filologijos fakulteto misija – daugiakalbystė ir mažųjų kalbų palaikymas. Vienas iš didžiausių kalbų mokymosi pliusų yra tarpkultūrinė kompetencija arba gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti su skirtingų kultūrų atstovais. Mokydamasis užsienio kalbos susipažįsti su ta kalba kalbančios tautos kultūra, tradicijomis, vertybėmis, išmoksti jas suprasti ir gerbti. Palaipsniui atveri sau kitokį pasaulio vaizdą, nes kalba yra glaudžiai susijusi su mąstymu ir jį atspindi“, – sakė prodekanė.
D. Šileikaitė-Kaišauri teigia, kad mokytis kalbų verta ir dėl to, kad tai lavina žmogaus pažintinius gebėjimus. Stiprinama atmintis, kai kurie tyrėjai kalbų mokymąsi laiko demencijos profilaktika. Kalbų mokymasis taip pat gerina loginį mąstymą ir gebėjimą spręsti problemas.
Dėl šių priežasčių VU Filologijos fakultete šį rudenį nutarta praplėsti mokytis siūlomų kalbų pasirinkimą. Tarp antrųjų užsienio kalbų alternatyvų, siūlomų Fakulteto studentams, studijų programose kaip pasirenkamieji dalykai atsirado estų, gruzinų, kroatų, rumunų, slovėnų, vengrų ir turkų kalbos.
„Suvokdami universiteto kaip mokslo ir kultūros židinio misiją, nusprendėme papildyti mokymosi visą gyvenimą (MVG) programų sąrašą naujomis kalbomis. Šį rudenį kviečiame mokytis estų, gruzinų, kroatų, latvių, rumunų, slovėnų, vengrų ar turkų kalbų. Programos yra visiškai nemokamos, registruotis gali ne tik VU studentai ir darbuotojai, bet ir ne universiteto bendruomenės nariai. Filologijos fakulteto studentai šių kalbų taip pat gali mokytis kaip pasirenkamąjį dalyką (PD), o kitų fakultetų – kaip laisvąjį dalyką (LD) arba ne studijų programos dalyką (NPD)“, – mokytis užsienio kalbų kviečia Filologijos fakulteto studijų prodekanė.
Galimybė praplėsti pasiūlą atsirado dėl bendradarbiavimo su atitinkamų šalių atstovybėmis, švietimo ar kultūros ministerijomis bei kitomis įstaigomis, kurios remia kalbų dėstymą, siųsdamos gimtakalbius lektorius.
MVG programos trukmė – vienos semestro kalbos studijos, vykstančios du kartus per savaitę vakarais ar popietinėmis valandomis. Registruotis galima per VU MVG sistemą. Pirmieji susitikimai vyks rugsėjo 17 d. 17 val.
Estų, vengrų ir turkų pradedančiųjų (A1 lygio) grupėse jau nebeliko vietų, šiuo metu tariamasi su lektoriais dėl papildomų grupių sudarymo. Registracija į gruzinų ir kroatų kursus prasidės kiek vėliau.
Šiandien (2018-9-13) VU Sarbievijaus kieme kabo gėjų vėliava. Ar tai kaip nors susiję?
O tau tai trukdo? Asmeniškai man – tikrai ne.
Ir iš tiesų niekam netrukdo. Nebent visiškiems radikalams, kaip tu. Bet tokie po univero kiemelius paprastai nevaikšto 🙂
Paaiškėjo pagaliau: ta vėliava VU kabėjo dėl vieno gėjų aktyvisto veiklos, kurio name kažkas vis uždegdavo duris. Dabar policija išaiškino, kaip ten iš tikrųjų buvo.
Nesidomėjau, kaip yra, tačiau štai ką noriu paklausti – gal kas žino: ar lituanistikos, baltistikos studijos yra mokamos, kaip ir kitos? Manyčiau, jog šios specialybės jaunimas turi būti mokomas nemokamai, kad vien dėl kainos jaunuoliai neatsisakytų šių studijų.
Savo kalbos privalome parengti kuo daugiau specialistų, tai turi būti privilegijuotos studijos. Ir nesisielokime, jei absolventai pasklis po pasaulį – jie supažindins pasaulį su viena seniausių pasaulio kalbų. Tik svarbu, kad pati Lietuva išsaugotų kuo daugiau iš tiesų išsilavinusių ir talentingų lituanistų.
Manau, ateis laikas, ir pasaulio studentai bei inteligentija mokysis lietuvių kalbos lygiagrečiai su senąja graikų bei lotynų kalbomis.
Baltistikos studijų iš viso nėra. Lituanistikos yra tik bakalauras, magistro nėra. Yra tik kažkokie neaiškūs reitingai, gėjų vėliavos ir Radžvilo atleidimas.
Ot tai tau… Sąjūdžio metais ne apie tokią lituanistiką ir baltistiką kalbėjome…
Kaip nesmagu – nelabai seniai apsikeitėme keliais laiškais su baltistika besidominčiu ir jau nemažai žinančiu žmogumi iš Sibiro. Kadangi mano kita specialybė, nusiunčiau jam rastus VU baltistų el. adresus. Tai jis buvo nustebintas to, kad mes šioje srityje nepersistengiame. O jei ne mes, ne VU, tai kas??? Ar turime visi išmirti, kad to būtų imtasi?
Daug kas pasitaisytų vien atleidus universiteto ir Filologijos fakulteto vadovybę. Kai kada vos saujelė nevykėlių, patekę į tam tikras pareigas, gali labai daug pagadinti.
Kažkada pats savu laiku išmokau užsienio kalbų. Rusų išmokau kieme, nes nemažai rusakalbių kaimynų gyveno, o anglų kalbą išmokti padėjo cartoon network, kompiuteris ir podcastai anglų kalba. Kai kuriems padeda skaityti knygas originalo kalba, ypač patogu dabar, kai yra translateris. O ir anglų kalbos kursai šiais laikais tikrai įperkami.