Arvydui Juozaičiui pakvietus susitikti Lietuvos tuštėjimo tema, į Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešąją biblioteką prigriuvo žmonių. Dvi valandas ankštokoje salikėje jie egzaminavo Sąjūdžio pirmeivį, rašytoją, filosofą A. Juozaitį, tarytum jis jau būtų taręs „taip“ penkiasdešimt penkiems intelektualams, paprašiusių jį kandidatuoti į prezidentus.
Susirinkusius domino, kiek, A. Juozaičio nuomone, turime sveiko proto partijų, nes kartais susidaro įspūdis, esą Lietuvoje tveriasi bepročių gaujos, klausė, ar galima sukurti judėjimą, nesiekiantį naudos, prašė įvertinti kagėbistų vaidmenį tautos išsivaikščiojimo procese ir pasiūlyti, ką daryti tebebręstant ES vadų planams sukurti Jungtines Europos Valstijas…
Renginio pretekstas buvo paskutinė A .Juozaičio knyga „Tėvynės tuštėjimo metas“. Jau buvusi sutikta Vilniaus knygų mugėje ir nuo tol, pasak autoriaus, gal dešimtį kartų apkalbėta su skaitytojais panašia tvarka.
„Be Jono Avyžiaus „Sodybų tuštėjimo meto“, šio knygos pavadinimo nebūtų, – kalbėjo A.Juozaitis, – tuštėjant sodyboms, žmonės sueina į tuos pačius Lietuvos miestus, miestelius, gyvenvietes, o Tėvynės tuštėjimo metas 0 baisesnis reiškinys. Sapnuodavosi man kitas pavadinimas, bet tokia yra tiesa, reikia pasakyti, kaip yra. Mes sakom, milijonas išvažiavo iš Lietuvos, bet ekonomistai pataiso, jog mažiau: iš 3,7 mln. gyventojų liko 2,8 mln. Tas skaičius senka ir seks, ir seks“.
Kalbėdamas apie Lietuvą ištikusius laisvės proveržius, išskyrė 2004 metus, kai stojimo į NATO ir į ES tikslai buvo pasiekti, nebeliko jokios prievartos ir stojo visokeriopa laisvė… Tėvynės tuštėjimo metas prasidėjo.
Paaiškindamas tokią ištiktį A. Juozaitis cituoja iš savo knygos šviesaus atminimo religijotyrininką Gintarą Beresnevičių: „90 nuošimčių Lietuvos gyventojų gyvena net ne demokratinėmis sąlygomis – su jais nesitariama, jų interesai ignoruojami, ryšiai su jais palaikomi per keliamus mokesčius ir mažinamus atlyginimus. Kokios reakcijos galima tikėtis?“ A. Juozaitis tęsė: „Beresnevičius buvo ne ekonomistas, bet ir jis suprato, kad kitaip būti negalėjo, ypač Lietuvoje, kuri už laisvę turėjo sumokėti ne tiek krauju, kiek kraujotakos sistema. Toji sistema – gamyklos, žemės ūkis, užsakymai ir pan. priklausė ne Lietuvai, o tai vienai šeštajai pasaulio daliai, ir nukirtus tą funkcionavusią kraujotakos sistemą, kraujas kažkur turėjo nutekėti, ir nutekėjo jis į Vakarus…“
A. Juozaitis nekonkretizavo savo planų prezidento rinkimų atžvilgiu, prašė luktelėti iki gruodžio, tačiau vis dėlto užuominų dėl prezidento rinkimų šiame klausimų-atsakymų vakare praslysta. Kad ir ištartis, jog knyga „Tėvynės tuštėjimo metas“ dedamas taškas buvusiam gyvenimui ir parašęs knygą apie Kauno fenomeną, prie publicistikos nebegrįšiąs. Kad ir A. Juozaičio mintis telkti globalią Lietuvą neigiantį judėjimą „Lietuva yra ČIA“.
„Tai R Ozolo tezė, kurią jis parašė 1982 metais, – pasakojo Sąjūdžio pirmeivis, – jis sakė „pasaulis yra čia“, priešpastatydamas savo poziciją T. Venclovos kosmopolitizmui. Kai jis tai parašė Brežnevo laikais „Literatūroje ir mene“, mes buvome pasiutusiai laimingi. Aš tik perfrazavau jo teiginį. Pagalvokite, iki kokios būsenos priėjome, kad turime įrodinėti natūralius dalykus: medis turi augti, Lietuva turi būti ČIA. Tikėjimas, kad Lietuva kosmopolitinė, kad ji yra visur, kur tik gyvena lietuvis, yra savižudiškas kelias, jis išsemia žmogaus prisirišimą prie žemės, gamtos, tautos, valstybės. Juk egzistuoja natūralus žemės, gamtos (po atominio karo žemė liks, bet nebus gamtos), tautos (žmogus vienas ilgai neišsilaiko), galiausiai valstybės su apibrėžta teritorija ryšys. Tai taip paprasta, tačiau jį vėl tenka priminti. Juk tada, kai Lietuva ČIA užges, globalios Lietuvos neliks tą pačią dieną.“
***
Alkas.lt papildymas:
Viso dr. A. Juozaičio susitikimo vaizdo įrašas (Alkas.lt, J. Vaiškūno video):
Tuštėjimas vyksta dėl to kad Lietuvoje nėra pilietinės visuomenės. Labai daug melo. Kad ir pats Juozaitis aiškindamas konstitucija. Tiksliau jos dalį apie pilietybę spekuliavo žodžiai ” retais atvejais” kurių nėra konstitucijoje už kurią aš balsavau. Konstitucija mini “atskirais atvejais” ir kurių pobūdį ir dažnumą nustatyti suteikia LR Seimui. Tai dabar klausimas arba misteris Juozaitis supranta kad platinamas netiesa ir spekuluodamas užsiminėja pilietiškumo griovimu?
A. Juozaitis:” Jau turime įrodinėti, kad Lietuva yra čia?..„Tai R Ozolo tezė, kurią jis parašė 1982 metais, – pasakojo Sąjūdžio pirmeivis, – jis sakė „pasaulis yra čia“.. Tokius mistinius”klausimus ir įrodinėjimus”gali sau kelti ir”sėkmingai įrodinėti”tik į “negirdėtas tautines dvasines aukštybes save sugebantys pakelti tautiniai intelektualai”. Daugiau mažiau adekvatus ir neprasigėręs mažaraštis kaimo bernas žino kur yra Lietuva nuo neatmenamų laikų,kad visuotinai priimta pasaulio samprata yra žemės samprata ir pasaulis yra”čia”,ir kitur būti negali iš principo.Matantis augantį medį,ir darželinukas suvokia,kad jis auga”čia”,kur jis tą medį mato ir t.t. Tokias beprasmes mistikas tesugeba sugalvoti prieš kokius nors rinkimus šiandieniniai”tautiniai”,patys save persiformavę iš marksistinių,”filosofai”,mokslinio komunizmo dėstytojai,komjaunimo ir komunistų partijos veikėjai, kurie labai nori būti kur nors išrenkami.Bėda,kad jie eilinius žmones ir šiandiena po 28 metų nepriklausomybės laiko visiškai nieko nenutuokiančiais”runkeliais”.Tiesa,šiems profesionaliems”filosofams,viesuomeniniams,komunistiniams,komjaunimo ir t.t.tautiniams veikėjams”nepavyko du kartus,kai viskuom nusivylę žmonės išrinko į valdžią Valinsko klounus,kurie toje valdžioje tik piarinosi ir paskutiniuose rinkimuose, kur į valdžią išrinko žaliuosius valstiečius, kurie bando kažką daryti ir keisti. A.Juozaitis primytiviais”filosofiniais”pamistikavimais bibliotekoje surengtame bendraminčių,draugų,pažįstamų,bičiulių sambrūzdyje bandė pakelti savo”politinę vertę”,jis nori išgirsti kuo daugiau “prašymų”iš kitų galimų”jo talento,autoriteto ir t.t.”gerbėjų bolotiruotis jam kandidatu į prezidentinius rinkimus. Tokie sambrūzdiai ir yra skirti pasiafišuoti ir galimai susirasti galimų naujų aktyvių šalininkų pasiruošusių visa gerkle ir visur rėkaloti,kad Juozaitis”yra vienintelis tikras tautos ir Lietuvos gelbėtojas”.Tokiam pretendentui kaip A.Juozaitis nėra ko papasakoti eiliniams žmonėms apie savo dalykines,profesionalias žinias reikalingas prezidentui, padarytus konkrečius”didelius ar mažesnius”darbus Lietuvai ir tautai konkrečiose pareigose, nueitą”didvyrišką gyvenimo kelią”Tarybiniais laikais ir laisvoje Lietuvoje ir t.t. Juozaitis sugebėjo kaip ir nemaža dalis kitų profesionalių”visuomeninių veikėjų”per daug nesiafišuoti,per daug”neįgristi”valdžioms tad jos leido Juozaičiui nesunkiai”dirbant”pramisti iš nereikšmingų darbelių ir”visuomeninių veiklų”. Kas belieka A.Juozaičiui,kad apie jį nors kiek, kas nors, kur nors kalbėtų,belieka”filosofiškai ir dvasiškai”mistikuoti savo susirenkantiems į jo mistikavimo ir fantazavimo seansus draugams,pažystamiems,bičiuliams iš tos pačios “tautinės dvasinės” aplinkos. Beje, toks “filosofinis ir dvasinis”mistikavimas ir pamokslavimas duoda kartais rezultatų dar nuo Gorbačiovo laikų. Juozaičio svajonė kokias minias surinkdavo patalpose ir prie televizijos ekranų Gorbačiovo laikais Kašperovskio”filosofinis” mistikavimas ar Čiumako”darymas” vandenio iš krano”stebūklingu”. Aišku,pagal susirinkusių bibliotekoje ar buvusio sambrūzdžio gamtoje Juozaičio”autoriteto ir filosofinių-dvasinių”gerbėjų skaičių, A.Juozaičiui dar labai toli iki “filosofinių-dvasinių stebūkladarių”Čiumako ir Kašperovskio, bet jų viena kita dešimtis vis tik susirinko. Dar laiko yra, gal po mėnesio kito jų atsiras ir salėse ir prie televizijos ekranų kiek buvo pas Kašperovskį su Čiumaku, o gal,”filosofiniai “A.Juozaičio pamistikavimai politinėmis temomis tiek prajuokins kitus galimus kandidatus ir eilinius rinkėjus, kad Juozaitis viešai pasakys savo šiandieniniams draugams.bičiuliams,pažystamiems,giminėms,kad jo liaudis”per mažai paprašė”kandidatuoti į prezidentus, todėl jis savo prezidentinio “filosofinio”mistikavimo ir pamokslavimo seansus nutraukia iki ateityje būsiančių kokių nors rinkimų….
…na matai kaip gerai padirbėjai. Čia jau ne kapeiką, gal ir visą rublį užsidirbai… vienu žodžiu – “molodec”… Dar išversk iš tarptautinės rusų kalbos, ką reiškią “mistikavimas”, negirdėtas naujadaras…
Kada atsiras A.Juozaičio draugas,bičiulis,šalininkas ar gerbėjas,kuris parašys kokį žodį į temą tai yra apie Juozaičio”grandiozinius darbus”,jo”išskirtines asmeninines savybes”būti prezidentu ir t.t.? Dabar jei pasireiškia,tai pasireiškia komentarų ir komentuojančių asmenybių juozaitiniai”vertintojai”. Matomai Juozaičio”talento,autoriteto,asmenybės ir t.t.”gerbėjas Kęstutis,”tautiškai labai protingai ir labai kompetentingai”pavarė:…na matai kaip gerai padirbėjai. Čia jau ne kapeiką, gal ir visą rublį užsidirbai… vienu žodžiu – “molodec”… Dar išversk iš tarptautinės rusų kalbos, ką reiškią “mistikavimas”, negirdėtas naujadaras”… Po”Dar išversk iš TARPTAUTINĖS RUSŲ KALBOS,ką reiškia”mistifikavimas”,šiam matomai jaunam,bet jau juozaitiniam”šviesuoliui”,tai yra NEGIRDĖTAS NAUJADARAS. Išversti iš”TARPTAUTINĖS” rusų kalbos šį tau negirdėtą “NAUJADARĄ”galėtų nebent”toks tautinis filosofas ir intelektualas”kaip A.Juozaitis,kuris pakilęs į niekam kitam”nepasiekiamas tautines dvasines Lietuvos-Latvijos sandraugos valstybines aukštumas”galėtų pamatyti”TARPTAUTINĘ RUSŲ KALBĄ”ir padaryti atitinkamą”tautinį vertimą”. Na o lietuviškas tarptautinių žodžių žodynas dar 1985 metais rašė,kad MISTIFIKAVIMAS tai yra SĄMONINGAS KO NORS KLAIDINIMAS.
… na taip, imk ir pasiskaityk savo atsiliepimą – kiek kartų pavartojai “mistifikuoti” ir kiek “mistikuoti”? Tokiam mokytam “vasiai” nedovanotinos klaidos… Iš kitos pusės, jei jau Juozaičiui skirta tokia “paklodė”, tai matyt jis vertas dėmesio, reikės pagalvot…
“Tautinis”bičiuli, jau nuo seno atsilikusiems ar ribotų protinių sugebėjimų mokiniams,kuriems labai sunkiai sekasi išmokti paparasčiausius dalykus, profesionalus pedagogas,norintis šiam mokiniui tik gero ir kad jis nors ką atsimintų ir suvoktų, pakartoja išmokstamą dalyką ar jo daromą klaidą kelis kartus. Savo komentare, be tavo klausimo citavime pavartotų tau nesuprantamų žodžių, savo paaiškinime aš parašiau tavo pamąstymui 3 kartus tavo nusišnekėjimą “Tarptautinė rusų kalba”, ir 2 kartus”mistifikavimas”. Lietuva visokio lygio”intelektualų” ir yra “daroma durnių laivu”,kai”už paaiškinimus mokiniai”vietoje to,kad padėkotų geranoriškam”mokytojui”už pastangas šį”mokinį apsaugoti nuo jo klaidų ar pamokinti elementarių dalykų”, VIETOJE AČIŪ, “kompetentingai”pavaro-“Tokiam mokytam “vasiai” nedovanotinos klaidos”. Visiškai sutinku su Tamsta,tokio”tautinio lygio” šiandienos durnių laivo beviltiškiems”tautiniams gudruoliams,intelektualams,visuomenės veikėjams ir t.t.”A.Juozaitis yra TINKAMIAUSIAS KANDIDATAS atsilaisvinančiai prezidento taburetkei.
Graudu,kad pašiepiantys ir melagingi pasisakymai,šį kartą A.Juozaičio atžvilgiu,sklaido lietuviškoje žinasklaidoje.Gerai,kad tokių ,,komentuotojų”,kaip pvz.,,Prašalietis”, nėra daug.Tad, Tamsta ,,Prašalieti”,raginčiau patylėti ir nedergti viešumos.
>,,Prašaliečiu”: Iš tiesų,beviltiškai graudu ir apgailėtina yra tai,kad A.Juozaičio “intelektualiniai moralistai” nepajėgia ar nesugeba(dėl to kad nesuranda nieko konkretaus pateikti) pacituoti nepatikusius”melagingus pasisakymus”ir parašyti savo “nemelagingus ir nedergiančius viešumos” pasisakymus, paneigiančius pateiktus”melagingus pasisakymus”. Kiek gi gali dirbantys”taurų darbą”lietuviškoje žiniasklaidoje komentavimo erdvėse A.Juozaičio “intelektualiniai moralistai stenėti ir nieko konkretaus neišstenėti,aišku neapdergiant viešumos,”apie A.Juozaičio konkrečius”žymius didelius ir mažus darbus” atliktus kokiose konkrečiose srityse ar” darbus tautos ir Lietuvos labui”, arba apie jo “turimus neeilinius sugebėjimus,charakterio bruožus ir asmenines savybes” reikalingas šiandienos Lietuvos prezidentui.
O po poros valandų žiniasklaida turi gauti vėliavos iškėlimo į 30 km aukštį vaizdo medžiagą
Jau anas visiškai nusišneka…