Šiandien, rugsėjo 3 d. anksti ryte su būreliu žurnalistų budėjau prie lietaus kanalizacijos vamzdžio galo. Vamzdžio ilgis – 110 metrų (tad pažvelgus kitame gale tik menka švieselė švyksojo), skersmuo – 1,2 metro.
Pagaliau sulaukiame: iš kito galo atkaukši aukštakulnių batelių žingsniai, netrukus iš vamzdžio aklinos tamsos išnyra gėlių puokštė, šventinė šukuosena, galiausiai – pati pasipuošusi daili dama, vedina iščiustintu sūnumi – skuba į mokslo metų atidarymo iškilmes.
Netrukus iš vamzdžio išlenda pasipuošusi mergaitė su neįgaliu broliuku, matyt, taip pat per kanalizacijos vamzdį susiruošę į Mokslo ir žinių dienos šventę. Man įveikti tokį atstumą susilenkus ir neįbridus į viduje telkšančias balas būtų kebli užduotis, tačiau ne vietiniams, kurie tai daro jau penkiasdešimt metų.
Virš vamzdžio – magistralinis geležinkelis, atskiriantis Aukštuosius ir Žemuosius Panerius. Ne vienam drąsuoliui, bandžiusiam pereiti šį ruožą, stovi kryžius (paskutinysis žuvo praėjusių metų gruodžio 15 d.). Artimiausia saugi pervaža – net už 15 km, be to, susidaro nuolatiniai kamščiai, todėl žmonės rizikuoja, kirsdami magistralę, arba žeminasi, lįsdami į vamzdį. Taip pat ir Vaduvos mokyklos – darželio auklėtiniai. Aš neįsivaizduoju, kaip jaučiasi mažutėlis, siaurame tamsiame vamzdyje sutikęs girtuoklį…
Kai sužinojusi apie tokį barbarišką susisiekimą prezidentė Dalia Grybauskaitė sukėlė triukšmą, Vilniaus valdininkai problemą išsprendė paprastai – abu vamzdžio galus užvirino grotomis. Triukšmui nurimus grotos buvo nupjautos.
Privatus verslas siūlo koncesijos pagrindais čia įrengti požeminę automobilių pervažą ir pėsčiųjų perėją už 1 mln. eurų. Žemųjų Panerių bendruomenė dėl to kreipėsi į Vilniaus savivaldybę.
Tik po trijų mėnesių Vilniaus administracijos direktorius Povilas Poderskis teikėsi bendruomenei atsakyti, kad transporto tunelis po magistraliniu geležinkeliu nėra Vilniaus teritorijos bendrojo plano analizės objektas. Vilniaus savivaldybė turi savo planą – dvigubai brangesnį, bet tik pėsčiųjų ir dviratininkų perėjų įrengimą kitoje vietoje. Kuo projektas brangesnis (ir blogesnis), tuo valdininkams jis patrauklesnis.
Kaip tik šiandien R.Šimašius paskelbė apie grandiozinius planus pertvarkyti pėsčiųjų perėjas, viadukus. Matant Vilniaus išrausiotas ir nebaigtas gatves, pėsčiųjų takus, akis badantį broką (tarkim, sudarkytą sostinės centre Vilniaus gatvę), norisi sušukti: „Mere, būkit žmogus, neskubėkite, palūkėkite rinkimų!..“
O kol kas žmonės į mokslą ir žinias priversti lįsti per kanalizacijos vamzdį. Pirmoji mūsų komedija vadinosi „Amerika pirtyje“. Ar paskutinioji nacionalinė komedija nebus „Lietuva vamzdyje“?
Bet vis vien visus sveikinu su nuostabia Mokslo ir žinių švente, o ypač – Vilniaus Vaduvos mokyklos pedagogus, darželinukus ir moksleivius bei jų tėvelius, kurie mato šviesą tunelio gale.
Labai patiko.
Gerb.V.Vasiliauskai,nejuokauk iš vamzdžio,juk Vilniaus miesto vadovams,ypač Šimašiui,labai patinka vamzdžiai.
Nesikėsinkite į šį konkretų vamzdį po geležinkeliu. Nes Vilniui VAMZDIS jau tapo tapatybės, grožio ir gyvenimo gerovės atvaizdavimo simboliu. Visiems laikams.
Mūsų, nepriklausomais tapusių lietuvių yda yra tai, kad jau nemokam problemų spręsti PAPRASTAI, spręndžiam tik grandioziniu būdu.
O juk tiek nedaug tereikia.. Netinka 110 cm vamzdis? Pakeiskim jį 210 cm vamzdžiu, dugne paklokim groteles 30 cm aukštyje – ir vanduo bėgs, ir 180 cm ūgio žmogus vos palenkęs galvą praeis sausais batais.
Ir garantuoju – nereiks milijiono, ir nesugalvosit pigiau.
P.S. O tie savivaldybės koridoriuje girdėti projektai, kad privati firma prie karstų primontavę ratukus už 0,5 euro perveštų kiekvieną norintį dabartiniu vamzdžiu horizontalioje padėtyje – nerimti tie projektai Nejuokinkim užsieniečių.