Vyriausybė patvirtino absurdišką miško kirtimų normą. Teiginiai nepagrįsti, prieštaraujantys patys sau: „..didėsianti kirtimų norma užtikrins ne tik valstybinių miškų ūkio ekonominį gyvybingumą, bet ir tinkamą aplinkosauginių bei socialinių funkcijų palaikymą – vandens išteklius, dirvožemį, unikalias ir lengvai pažeidžiamas ekosistemas bei kraštovaizdį, padės išlaikyti miško ekologines funkcijas bei miškų vientisumą“.
Šalia mūsų sodybos drastiškai kertamas valstybinis miškas. Sutikau verkiančią kaimynę, atvažiavusią atsisveikint su savo vaikystės mišku… Mūsų kaime Varėnos rajone – keturios trobos, bandome šauktis… pagalbos…
XXX
Už Lietuvos miškus! Lietuvos Respublikos Seime, atsibuskit!
Keturių trobų kaimas miške, Dzūkijoje. Tokią sodybą pirkome. Vidury miško. Rudenį čia buriuojasi gervės. Kiekvieną naktį gervės klykia. Nežinia, ar džiūgaudamos, ar pakildamos tolimam skrydžiui, ar vaitodamos, kad traiškomi jų namai. Ketverius metus atstatinėjome palaikį namelį, lyginom pievas, sodinome, tvėrėme naują gyvenimą. Kur pažvelgsi – miškas, „…kaip rūta žaliuoja“. Čia pat Pelesos botaninis zoologinis draustinis su gausia ir turtinga flora bei fauna.
Ir štai, tik per kelią, pradėjo kirsti seną mišką. Naktį pakirdau iš miego galvodama, kad prasidėjo karas. 1val. 45 min. Namelio langai apšviesti itin ryškia šviesa. Pripuoliau prie lango, – keliu riedėjo „mirties mašina“. Už kelių minučių buvo pradėtas kirsti miškas. Čia pat, prie mano namų.
Klausiu girininko: „Kam, kodėl?“ „Planinis IV kategorijos valstybinio miško kirtimas. Plyninis“. Rodo kirtimų žemėlapį, kuriame pagrindinis terminas – PLYNĖ. Negaliu patikėti. Kaip, čia, kur miškas žaliuoja, žilagalvės žaliaskarės eglės stiebiasi dangun, bus plynė? „Bus“, – sako girininkas, – čia menkavertis drebulynas“.
Ne, čia daugiausia eglės, keli beržai, bet juk jie seni, juk eglei užaugt kiek metų reikia, tai aš jau ir numirsiu, o kaip mano anūkas? Man trūksta kvapo, manęs negirdi, kalba valdiškom frazėm, o kas baisiausia, – suprantu: juos visus valdo godulys. Ir kam aš neskambinau…
Dzievuli brangus, kas pasidarė? Miškas šventas, lietuvio gyvybė ir svarbiausias turtas naikinamas be sąžinės ir garbės.
Ei, jūs ten, Olimpo viršūnėje, ar dar girdite mus, Lietuvos žmones? Miškas nėra mediena, miškas – mūsų išlikimo garantas. Besarmačiai, paleisti tokį Seimą, tokią niekingą apsimelavusią Aplinkos ministeriją! Kur matyta? Esat pašaukti tarnauti Lietuvai, o jūs Lietuvą griaunat! Sakot, kalbėti faktų kalba, – nenoriu, noriu šaukti širdies kalba, nes man skauda ir gėda dėl jūsų, išrinktieji, trumparegiškumo, tėvynės nemeilės ir bukos biznio buldozerio logikos.
Puolėm po sovietų tankais. Ar dabar, kai tėvynė parduodama už „trisdešimt sidabrinių“, pulti po miško kirtimo robotais?
Rytoj – pirmadienis, rytoj žmonės buriasi į Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ spaudos konferenciją Seime.
Duok, Dieve, kad juos, kad mus išgirstų, kad nepabustume dykvietėje ant „Ikea“ laminatinės lovelės…
Aktorės Inesos Paliulytės rugpjūčio 12 ir 19 d. įrašai socialiniame tinklalapyje „Facebook“
… tiesiog tai labai žiauru… betgi godumas yra aklas…
… žinau, ką reiškia miško kirtimas vasarą: tai žudynes…
Tokio Lietuvos “valymo” nebuvo nuo A. Baranausko laikų. Tačiau šiandien “vsio zakonno”, nes vagys valdžioje per 30 metų nepajutę jokios atsakomybės visai suįžūlėjo…
Žmonės gerieji, tai labai rimta ir todėl dar prieš gerą pusmetį parengiau 8 tezes, rengiuosi rinkti parašus dėl referendumo. Žinoma, teks sukandus dantis pakentėti, nes norint ką realiai pasiekti, teks laukti artėjančių kitąmet Prezidento rinkimų. Mano antroji tezė skambėtų taip: “Reikalaujame uždrausti tolimesnę miškų privatizaciją ir plyninius girių kirtimus!”
Kaip gali trūkti biokuro, kai kormoranai parūpina tiek mirusių medžių?
Kaip gali trūkti biokuro, kai nuo rytinės iki vakarinės, nuo pietinės iki šiaurinės šalies sienų plyti neaprėpiami apleisti, krūmais apžėlę plotai, kuriuos kasmet galėtų apželdinti talkon sukviesti visos LT vaikai, jų tėvai, ir visi savanoriai, bedarbiai, kariai, studentai ir pan.
Tik reikia skirti lėšų sodmenims, kastuvams ir pan. Čia galėtų savo DOSNŲ pilietiškumą ir gyvenimą Lietuvos reikalais parodyti visi mūsų avuliai, numavičiai ir kiti,
Skaudu, kad pasipinigauti sugalvota iš kertant miškus. Ar jau nėra kitų būdų, kaip papildyti biudžetą? Yra. Premjeras atsakingas už beprotišką kirtimų padidinimą. Tai vyriausybės sprendimas. Padoriam lietuviui tai baisus veiksmas. Lietuviui miškas visais laikais buvo lyg namai. Nebus miškų, nebus Lietuvos. Skandinavijos valstybės turi žymiai daugiau miškų, tačiau jų nekerta, nes galvoja apie savo krašto gamtą, apie ateities kartas, apie švarią aplinką, apie biologinę įvairovę. O svarbiausia, kad kitoms šalims rūpi žmogaus gyvenimo kokybė, jo savijauta. Lietuvoje viskas vyksta atvirkščiai. Dabar sengirių nėra, brandžių medžių nėra, tik šabakštynai ir jaunuolynai. Mūsų gimtoji Lietuva virsta dykra.
Betgi žmogus ūkiškai, realpolitikiškai mąsto: juk reikia padengti kai kurias išlaidas, didinamas vardan patekimo į prezidento kėdę, dėl ko ir rengiamas referendumas dėl besidvejinančios pilietybės kartu su besidvejinančia V.? Be to, praėjo tie laikai, kai stambus verslas dėl Lietuvos verslo pelną aukojo.
Dabar jau „išmanieji” laikai, dabar valstybė ir tauta aukojama vardan verslo savininko (arba politiko), jo finansinei bei galios bulimijai tenkinti. Todėl – na, kas tas miškas. Viens du, ir skiedra bei banknotais paversim…
visai ne valstybes biudzetas pildomas nuoginant Lietuvos teritorija nuo misku!
Tai godziu “viarslinyku” uzmacios kurie ne tik i savo kisenes kraunasi bet ir su “auksciau stovinciais” pasidalina.Ir kas galetu paneigti?????
Kiekviena karta isskrendant is Lietuvios ir pamacius JAU siaubingai kirtimu susiaubtus Lietuvos miskus pro lektuvo langa, staugti norisi! Neveltui juk misko zverys, prarade savo namus-miskus lyg pamise blaskosi……
P.S idomu ka dabar sneka “zaliasis L.Balsys sitaip suokes apie neisenkancius biokuro milijardus m2 tada kai stauge ir agitavo pries nauja Japonijos Hitachi statoma AE Lietuvoje??? Neisipagirija ar tyli kad neturi ka paaskyti?.
turime LNG terminala laiva “The Independent” Klaipedoje ir jau nebesame kremliniu siurpinami “kraneliu sukinejimais”, suskystintos dujos pasaulinese rinkose yra pigios tik kazkodel negirdime kas gi pelnosi is LNG perpardavinejimo o Lietuvos rinkoje duju kainos vis dar kazkodel tebesiejamos su “Gazpromo”??
Tebevyksta lupikavimas parduodant dujas gyventojams kubiniais metrais neatsizvelgiant i duju kaloringuma kaip kad yra civilizuotose Europos valstybese kur gyventojai moka ne uz zemo kaloringumo oro ir duju misini bet uz is duju pagamintas silumos kalorijas. Juk esnt normalioms duju kainoms sildyti bustus dujomis butu bene pigiausia.
Ko verta bustu “renovacja ” Lietuvoje kuomet vietoje to kad kiekvienam bustui butu suteikta galimybe tureti autonomini sildyma,zmones vel pririsami prie po 10-30 kilometru varinejamo karsto vandens sildymui gaminamo siluminese elektrinese ar katilinese??
O kiek dar miškų, kurie nebuvo ūkiniai (ežero apsauginiai ir pan.), prieš pat urėdijų reformą tapo ūkiniais!!! Kertami ir valstybiniai, ir privatūs miškai – drastiškai, vidury vasaros, “gyvi” su paukščių lizdais, lapių olomis, šernų gulyklomis… Po tokio kirtimo prie mūsų sodybos visą mėnesį naktimis klaidžioja garsai rėkdamas, dejuodamas ir besiskųskamas lapinas…
Dar XV amžiuj popiežiaus pasiuntinys rašė apie mūsų girias: ”Sarmatijoje plytinti garsioji giria neturi lygių visoje Europoje. Ši giria driekiasi nuo Krokuvos, ir ja įmanoma nukeliauti iki Lietuvos ir Skitijos. Ta didžioji giria it glėbyje laiko apkabinusi visą kraštą, joje glaudžiasi labai didelės laukinių gyvūnų bandos. Šiaurinėje girios dalyje gyvena nuožmūs stumbrai, didžiuliai gyvuliai, visai nepakenčiantys žmonių.” Kaip galime leisti tai, kas vyksta? Tie žmonės, kurie yra valdžioje, veda mūsų šalį susinaikinimo keliu. Man atrodo, kad to nebegalime leisti. Norėčiau visų organizuotesnių žmonių paklausti, kaip aš galėčiau prisidėti prie veiklos, kuri sustabdytų šitą katastrofą, kurią mes turbūt jau kone kiekvienas esame savo pačių akimis matę, jei tik bent šiek tiek laiko leidžiame Lietuvos gamtoje. Norėčiau prisidėti kuo tik galiu, kad galėčiau sustabdyti tai.