Klaipėdoje gyvenantis Tomas Paulius mėgsta keliauti ir save išbandyti naujose veiklose. Jaunas vyras, prieš keletą metų prisijungęs prie Lietuvos sveikuolių sąjungos veiklos, dalinasi savo patyrimais.
Maistas – ne svarbiausia
Mano kelias į sveikesnį gyvenimą prasidėjo dar studijų laikais, perskaičius Michalo Tombako knygą „Kaip sveikai gyventi 150 metų“. Knyga suteikė daug įdomios ir naudingos informacijos apie maisto produktus, jų derinimą, ekologiją, o svarbiausia nustebino, kad ne vien maistas daro įtaką mūsų sveikatai, o svarbu yra ir taisyklingas kvėpavimas, laikysena, judėjimas bei požiūris į tai kas vyksta aplink. Įgytas žinias po truputi bandžiau taikyti savo kasdienybėje, sumažinau cukraus vartojimą, išbandžiau kontrastinį dušą rytais, negerdavau skysčių iškart po valgio, išbandžiau ir kvėpavimą „pilvu“, nusprendžiau nebepirkti nekokybiškų produktų ir pradėjau derinti maistą. Kaip sakoma „apetitas kyla bevalgant“, taip po truputi pradėjau daugiau šviesti save šia tema, skaityti straipsnius, domėtis maisto kokybe, ieškoti parduotuvėse produktų be „E“ priedų, dalyvauti seminaruose.
Klaida – bandyti perauklėti kitus
Žinoma, gautomis žiniomis troškau pasidalinti su kitais, pirmiausia šeimos nariais. Tapau šeimos „sveikuoliu“, kuris nuolat bamba, kaip reikia maitintis, ką vartoti ir ko atsisakyti, buvau viskuo nepatenkintas. Nesupratau, kodėl tokie mano „patarimai“ visus erzina. Praėjo keletas metų, kol pagaliau supratau, kad taip elgtis neteisinga. Manau, nėra blogai pasidalinti naudinga informacija ir papasakoti, ką naujo pavyko sužinoti, tačiau svarbiausia tai perteikti nieko nereikalaujant ir neįsakmiu tonu.
Dingo varginusios sveikatos problemos
Nuo pat domėjimosi apie sveikatą pradžios vengiau vartoti nekokybiškus mėsos produktus iš parduotuvių, paskutinius metus mėsą valgydavau tik kelis kartus į savaitę, ir tik prieš daugiau kaip pusmetį tapau vegetaru. Atsisakius daugumos pieno produktų, praktiškai išnyko „draugai“ spuogai, o jie ypač vargino vartojant „greitą maistą“, kai gyvenau JAV.
Paskui supratau, kad ir netinkama kosmetika taip pat po truputi kenkia organizmui, todėl dabar naudoju tik ekologišką dantų pastą, šampūną, bekvapį muilą ir kitus produktus. Sportas bei požiūris į gyvenimą, jogos užsiėmimai bei įvairios meditacijos man suteikia daugiau ramybės, buvimo čia ir dabar jausmą. Pradedu būti dėkingas už tai, ką turi šiame gyvenime ir labiau gerbiu kitų pasirinkimus bei požiūrį.
Diena, kai išmokau gyventi
Sveiko gyvenimo būdo paieškos ir puoselėjimas mane atvedė ir supažindino su Lietuvos Sveikuolių sąjunga. Kitą dieną po Sigitos Kriaučiūnienės paskaitos apie regėjimo gerinimą Klaipėdoje nuvykau į ruonių maudynes Palangoje. Pirmą kartą maudžiausi jūroje žiemą, paskui dalyvavau stovykloje „Šalin akinius“. Jau sekančioje stovykloje savanoriavau ir pats.
Knyga „Diena, kai išmokau gyventi“ (Laurentas Gaunelis (Laurent Gounelle) pasakoja apie jauno vyro gyvenimo prasmės paieškas, po sukrečiančio nutikimo. Į jam užduotą klausimą, kodėl jis įteikia gėlę nepažįstamajam, lipančiam iš autobuso, o kaimynui išvykus iš namų, nupjauna jo kieme veją, sąžiningai elgiasi su savo klientais ar padeda šalia jo namų esančiai kepyklėlei parduoti daugiau bandelių, jis atsako: „Darydamas gera kitiems, darai gera sau“.
Internetinėje enciklopedijoje „Wikipedia“ savanorystė apibrėžiama; „Tai savo noru pasirinkta veikla, už kurią negaunamas finansinis atlygis ir kuri yra naudinga kitam žmogui. <…> Tai yra viena iš prigimtinių žmogaus savybių – padėti kitiems, kad pats galėtų jaustis laimingu“.
Buvimas tarp pozityvių, draugiškų, žingeidžių ir nuostabių savanorių bei pagalba žmonėms tikrai man suteikia laimės.
