Pirmadienis, 2 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Kokį pavojų knarkimas sukelia knarkiančiajam?

www.alkas.lt
2018-08-02 17:00:12
30
PERŽIŪROS
1
Pexels.com nuotr.

Pexels.com nuotr.

Pexels.com nuotr.
Pexels.com nuotr.

Knarkimas – tai ne tik ramybę drumsčiantis ir iš proto aplinkinius varantis triukšmas. Dažnai jį palydi rimti miego sutrikimai, kurie pirmiausia alina pačio knarkiančiojo organizmą. Pasak Kauno „Kardiolitos“ klinikų Ausų, nosies ir gerklės (LOR) ligų centro gydytojo otorinolaringologo doc. dr. Tomo Balsevičiaus, pusė knarkiančiųjų skundžiasi padidėjusiu mieguistumu ir darbingumo sumažėjimu. O tai sukelia pavojų ne tik pacientui, bet ir didina nelaimingų atsitikimų riziką.

Stojantis kvėpavimas ir dažni prabudimai

Nuolatiniu knarkimu skundžiasi daugiau nei 20 proc. moterų ir daugiau nei 40 proc. vyrų. Kadangi knarkimas dažnai yra ir pirmasis rimto miego sutrikimo – miego apnėjos simptomas, visiems ligoniams, besikreipiantiems į specialistus dėl knarkimo, rekomenduojamas ir tyrimas miego laboratorijoje galimai obstrukcinės miego apnėjos diagnozei nustatyti.

„Sergant obstrukcine miego apnėja ligonius kamuoja kvėpavimo pauzės miego metu. Taip sumažėja kraujo įsotinimas deguonimi. Organizmas, norėdamas apsaugoti ligonį nuo deguonies trūkumo, jį „žadina“. Todėl obstrukcine miego apnėja sergančiuosius vargina dažni prabudimai arba mikroprabudimai.

Nors mikroprabudimų pats sergantysis neatsimena, nes jie tetrunka tik 3–15 sekundžių, dėl jų sutrinka normali miego struktūra. Sergantieji pabunda pavargę, nepailsėję, mažėja jų darbingumas, dienos metu jie jaučiasi mieguisti, jų miegas pasidaro neramus, vargina prakaitavimas“, − galimus miego sutrikimus vardija otorinolaringologas.

Miego apnėja

Obstrukcinė miego apnėja pasireiškia skirtingomis stadijomis, kurios sunkumas nustatomas skaičiuojant kvėpavimo pauzių dažnumą miego metu laboratorijoje. Po tyrimo, priklausomai nuo pauzių dažnumo, įvertinama komplikacijų organizmui rizika, tuomet ir parenkamas tinkamiausias gydymo metodas.

„Miego apnėją sukelti gali keletas priežasčių: kvėpavimo takų susiaurėjimas, gomurio tonzilių padidėjimas, didesnės apimties minkštasis gomurys bei gomurio liežuvėlis, aukšta liežuvio padėtis ar liežuvio tonzilės išvešėjimas. Taip pat tikimybę sirgti didina ir viršsvoris. Priaugus 10 kg rizika susirgti padidėja 2 kartus“, − ligos priežastis apžvelgia doc. dr. T. Balsevičius.

Geriausi chirurginio gydymo rezultatai pasiekiami pacientams, kurių knarkimo problemos sąlygotos anatominių priežasčių. Tai reiškia, jog esant didelio laipsnio nutukimui, chirurginis gydymas nebus toks veiksmingas. Kūno svorio didėjimas, anot gydytojo, gali lemti ir atkryčius. Todėl siekiant kuo efektyvesnio rezultato būtina keisti gyvenimo būdą, o esant gretutinėms ligoms – jas kontroliuoti.

Knarkimas ir nelaimingi atsitikimai

Nuolatinis knarkimas bei miego apnėja ne tik blogina sergančiųjų ir jų miego partnerių gyvenimo kokybę, bet ir didina nelaimingų atsitikimų sukėlimo riziką. Įrodyta, jog sergantieji miego apnėja dėl nuolatinio nuovargio ir mieguistumo susiduria su 7 kartus didesne tikimybe patirti eismo įvykį nei sveikieji. Taip pat statistika rodo, jog net iki 20 proc. mirtimi pasibaigusių eismo įvykių sukėlėjai buvo sergantieji obstrukcine miego apnėja.

„Dėl nuolatinio deguonies trūkumo pacientams suaktyvėja simpatinė nervų sistema, todėl net apie 50 proc. sergančiųjų obstrukcine miego apnėja serga ir arterine hipertenzija. Be to šiems ligoniams ženkliai didėja rizika susirgti kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Pastebėta, kad 23 proc. sergančiųjų miego apnėja per 10 metų patiria miokardo infarktą, o 14 proc. – smegenų insultą“, − knarkimo ir jį palydinčios miego apnėjos rizikas sveikatai apžvelgė specialistas.

Gydymo būdai priklauso nuo stadijos

Pasak gydytojo, ieškodami būdų, kaip išspręsti knarkimo sukeliamas problemas, vis daugiau pacientų kreipiasi pagalbos į specialistus. Lietuvoje, gydant knarkimą ir obstrukcinę miego apnėją, per metus atliekama apie tūkstantį minkštojo gomurio ir ryklės operacijų. Jeigu gydymas taikomas dar ankstyvoje ligos stadijoje, tuomet operacija atliekama mažai invazinėmis priemonėmis, o pacientas darbingas būna jau kitą dieną.

„Gydant tik knarkimą, atliekamos punkcijos elektrodu minkštajame gomuryje bei liežuvio šaknyje, šias vietas veikiant radiodažnumine termoenergija. Taip pasiekiamas šių vietų randėjimas, sumažinamas audinių tūris ir išgaunamas jų standumas. Po operacijos tik keletą dienų žmogus junta nedidelio intensyvumo skausmus, o jau kitą dieną yra darbingas.

Sergant obstrukcine miego apnėja atliekamos kiek didesnės apimties operacijos. Šių operacijų metu atliekama minkštojo gomurio plastika, pašalinant dalį liežuvėlio bei perteklinius minkštojo gomurio audinius ir taip suteikiant daugiau erdvės orui cirkuliuoti. Esant padidėjusioms gomurinėms tonzilėms kartu atliekama ir tonzilektomijos (tonzilių pašalinimo) operacija. Pooperacinis laikotarpis šiuo atveju trunka 10-14 parų, kurį palydi savaitės trukmės, vidutinio intensyvumo skausmas“, − chirurginį gydymą apžvelgia specialistas.

Operacijų dėka iki 90 proc. pacientų išnyksta arba ženkliai sumažėja knarkimo problemos, o kvėpavimo pauzių miego metu skaičius pranyksta ar ženkliai sumažėja iki 80 proc. pacientų. Be to, po šių operacijų sumažėja ar išnyksta rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, normalizuojasi  pacientų kraujospūdis.

Nepagrįsti gydymo metodai

Nuo kūno padėties priklausomam knarkimui retais atvejais padeda ir pozicinė miego terapija. Tam pasitelkiamos įvairios priemonės, kaip pižamoje įsiūtas teniso kamuoliukas ar specialios kuprinės, kurios trukdo miegoti tam tikroje pozicijoje. Esant viršsvoriui, numesti papildomi kilogramai taip pat gali teigiamai įtakoti knarkimą bei obstrukcinės miego apnėjos eigą, tačiau yra ir daug nepagrįstų gydymo priemonių.

„Deja, nėra jokių mokslinių įrodymų, jog įvairių gamintojų siūlomi nosies ar gerklės purškalai, landų išplėtėjai ar burnos įdėklai būtų veiksmingi, gydant knarkimą bei miego apnėją. Todėl sergant lengva ar vidutinio sunkumo forma, kol gydymo apimtys nėra itin didelės – rekomenduojama problemas išspręsti chirurginiu būdu“, − pokalbį užbaigia Kauno „Kardiolitos“ klinikų Ausų, nosies ir gerklės (LOR) ligų centro gydytojas otorinolaringologas doc. dr. T. Balsevičius.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Koks yra miego poveikis sveikatai?
  2. Kaip pasiklosi, taip išmiegosi: kaip namų mikroklimatas veikia jūsų darbingumą?
  3. Kaip pagerinti miego kokybę vyresniame amžiuje?
  4. Ką reikia žinoti apie organizmo valymą?
  5. Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi: ko reikia vaikų miegui
  6. Nemiga gali būti paveldėta genetiškai
  7. Britų atliktas tyrimas omega-3 rūgštis susiejo su geresniu miegu
  8. Bėgantys vakare turi įsiminti 2 val. iki miego taisyklę
  9. Pirmokai miega per trumpai
  10. Kada reikėtų kreiptis į vidaus ligų specialistą?
  11. Atsikelti ryte tampa sunkiausia misija? Tai – organizmo ženklas jums
  12. Besikartojantys intymių vietų uždegimai moterims – kaip elgtis?
  13. Siūloma įstatymiškai apibrėžti lauko darželių veiklą
  14. Išeminės širdies ligos – pagrindinė kauniečių mirtingumo priežastis
  15. Alzheimeris ar natūrali senatvė: kaip atskirti ankstyvuosius ligos požymius?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Žemyna says:
    8 metai ago

    Verslas sumaniems:
    sumeistrauti prie burnos pritaisomą aparatėlį, kuris knarkimo garsus paverčia mėgstamomis dangiškomis melodijomis, kad miegantis jaustųsi lyg rojuje miegą, o angelų chorai jam giedą.
    Kiek knarkalių pasaulyje? Tiesiog begaliniai, nuolat atsinaujinantys ištekliai.
    Kaip mokė Rajkinas Senasis? – Думать надо, сы-бра-жать!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėda tuošiasi galimam potvyniui

2026 03 02
Pagalba gyvūnams
Gamta ir žmogus

LSMU Laukinių gyvūnų globos centras sieks plėsti pagalbą visoje šalyje

2026 03 02
Emocijos, kompiuteris
Lietuvoje

Įspėjama saugotis paieškos sistemose rodomų nuorodų

2026 03 02
Policija
Lietuvoje

Kovas keliuose – sustiprintos eismo dalyvių kontrolės mėnuo

2026 03 02
„airBaltic“ lėktuvas
Lietuvoje

Artimuosiuose Rytuose paveikė dalį skrydžių iš Lietuvos

2026 03 02
Miškininkai kviečia dalyvauti šventėje „Paukščiai grįžta namo“
Gamta ir ekologija

Miškininkai kviečia dalyvauti šventėje „Paukščiai grįžta namo“

2026 03 02
Lietuvos etnografijos muziejus
Lietuvoje

Lietuvos etnografijos muziejuje Rumšiškėse – žingsnis į naujovišką muziejinių vertybių saugyklą

2026 03 02
Edgaras Rinkevičius ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas su Latvijos vadovu aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose

2026 03 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • skt. apie A. Medalinskas. Ar tai ir yra XXI amžiaus karas?
  • +++ apie JAV ir Izraelio smūgiai Iranui: Ormūzo sąsiaurio uždarymas ir pasaulio nerimas
  • +++ apie A. Medalinskas. Ar tai ir yra XXI amžiaus karas?
  • Rimgaudui apie Sūduvos dienos minėjimas 2026

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Klaipėda tuošiasi galimam potvyniui
  • LSMU Laukinių gyvūnų globos centras sieks plėsti pagalbą visoje šalyje
  • Įspėjama saugotis paieškos sistemose rodomų nuorodų
  • Kovas keliuose – sustiprintos eismo dalyvių kontrolės mėnuo

Kiti Straipsniai

Rudeninis nerimas

Nerimas gali apsimesti skrandžio skausmu, migrena ar nuovargiu – kaip atpažinti?

2026 03 01
Sveikatos sistema

Lėšos medikų studijoms – žingsnis sprendžiant specialistų trūkumą

2026 02 26
Sniegas, žiema | pixabay,com, Niko Shogol nuotr.

Alergija šalčiui – kas už to slypi?

2026 02 22
Daugelis reklamose skambančių teiginių apie papildus – moksliškai nepagrįsti

Ką daryti, jei vaikas atsisako vaistų ir vitaminų?

2026 02 22
Kosulio ignoruoti nevertėtų: kada jis praneša apie uždegimą?

Kosulys ne visuomet praeina savaime

2026 02 21
Kolagenas sąnariams: nauda, paskirtis ir natūralūs šaltiniai

Kolagenas sąnariams: nauda, paskirtis ir natūralūs šaltiniai

2026 02 20
Žolelių arbata ne tik gydo, netinkamai vartojama ji gali ir pakenkti

Peršalote? Išbandykite arbatą su prieskoniais, stiprinančiais imunitetą

2026 02 17
Sveika mityba | pixabay.com nuotr.

Kai sveika mityba tampa manija

2026 02 16
Sveikata

Nepelnytai pamirštamos kepenys: kaip sustabdyti tyliai ateinančias ligas

2026 02 14
Sultinys, maistas

Kada vaikui prireikia papildų?

2026 02 14

Skaitytojų nuomonės:

  • skt. apie A. Medalinskas. Ar tai ir yra XXI amžiaus karas?
  • +++ apie JAV ir Izraelio smūgiai Iranui: Ormūzo sąsiaurio uždarymas ir pasaulio nerimas
  • +++ apie A. Medalinskas. Ar tai ir yra XXI amžiaus karas?
  • Rimgaudui apie Sūduvos dienos minėjimas 2026
  • . . . apie Nuo XVI a. knygų iki tarpukario laiškų: Nacionalinė biblioteka atveria naujus kultūros paveldo klodus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
V. Lukoševičius. Užuojauta Lietuvos energetikos juodadarbiams

V. Lukoševičius. Užuojauta Lietuvos energetikos juodadarbiams

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai