
JAV Kino meno ir mokslo akademijos patvirtintas lietuviškasis „Oskaro“ komitetas skelbia kasmetinę atranką ir spręs, kuris filmas taps oficialiu Lietuvos pretendentu į 2019-ųjų metų „Oskarą“ geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje. Atranką koordinuoja Lietuvos kino centras.
Pretendentų į „Oskarą“ rinkimai Lietuvoje yra rengiami nuo 2006 m. Atrinktieji kūriniai vykdo tarptautinę kampaniją siekiant patraukti daugiau kaip 9000 narių vienijančios prestižinės Akademijos bendruomenės dėmesį ir balsus. Į Akademijos narių gretas pernai pakviestas ir 95-rių metų sulaukęs pasaulyje gerai žinomas lietuvių kino menininkas Jonas Mekas. Filmo kandidato iki „Oskaro“ laukia ilgas atrankos kelias: nuo lapkričio iki sausio mėnesio Akademijos komitetai iš visų šalių nominuotų pretendentų atrinks 9 geriausius užsienio šalių filmus. Iš jų sausį antruoju balsavimu bus tvirtinamas finalinis penketukas, kuris pateks į galutinį nominuojamų filmų sąrašą, iš kurių vienas pelnys „Oskarą“.
Atrankos komitetą šiemet sudaro komisijos pirmininkė, kino kritikė Živilė Pipinytė, režisierė ir prodiuserė Giedrė Žickytė, prodiuserė Uljana Kim, režisierius Linas Mikuta, animacinio kino kūrėjas ir prodiuseris Valentas Aškinis bei kino kritikė Santa Lingevičiūtė.
Pastaruosius ketverius metus Lietuvai atstovavo Igno Jonyno filmas „Lošėjas“ (2014 m.), Alantės Kavaitės „Sangailės vasara“ (2015 m.), Kristijono Vildžiūno „Senekos diena“ (2016 m.), o praėjusiais metais pretendentu išrinktas Šarūno Barto filmas „Šerkšnas“.
Atrankoje tradiciškai gali dalyvauti visų žanrų, ne trumpesni kaip 40 minučių filmai, atitinkantys pagrindinius kriterijus, tarp kurių svarbiausi – jų platinimas Lietuvoje pirmą kartą vyko tarp 2017 m. spalio 1 dienos ir 2018 m. rugsėjo 30 dienos, seansai šalies kino teatrų komerciniame repertuare rodyti mažiausiai septynias dienas iš eilės, didžioji dalis dialogų yra ne anglų kalba, o dauguma kūrybinių procesų buvo vykdyti lietuvių autorių. Su visomis taisyklėmis galima susipažinti oficialiame „Oskarų“ puslapyje.
Norintys dalyvauti atrankoje iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. turi pateikti prašymą Lietuvos kino centrui dėl dalyvavimo atrankoje bei suteikti galimybes komisijai peržiūrėti filmą pateikiant peržiūros nuorodas. Svarbu: paraiškos laukiamos ir iš tų kompanijų, kurios dar tik ketina platinti filmus iki šių metų rugsėjo 30 d. ir atitinka Akademijos keliamus reikalavimus. Šių filmų prodiuseriai turi pateikti atitiktį įrodančius dokumentus.
Lietuviškasis „Oskaro“ komitetas filmą, pretenduosiantį varžytis dėl „Oskaro“ geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje, žada paskelbti iki šių metų rugpjūčio 24 dienos.
“tradiciškai “, – regis lyg ir ne keiksmažodis, bet VIENAS IŠ SAVIŽUDIŠKŲ KALBAŽUDŽIŲ:
įprastai, pastoviai (nuolat), pagal įpročius (įprotį-paprotį), žodžiu Kalbą užmušantis (net Mintį!)
savą. Žiūrim (sakinio):
“…tarp kurių svarbiausi – jų platinimas Lietuvoje pirmą kartą vyko tarp 2017 m. spalio 1 dienos ir 2018 m. rugsėjo 30 dienos…”
IR (“nuovados”)
“…komitetas filmą, pretenduosiantį varžytis dėl „Oskaro“ geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje, žada paskelbti iki šių metų rugpjūčio 24 dienos.”
Įprastai – JEI SVARBIAUSI iki rugsėjo 30 d., tai m u l k i n to j a i “tradiciškai ” jau iki rugpjūčio 24 d. 🙂 🙂 🙂
nupjaus (nusižudys iš Kalbos savos)
“komitetu”
“predendavimu”
“kategorijoje”
ŽODĮ savą (ir mintį, kaip čia – pro…).
Todėl ir turime, –
Lunkų-Lukiškių balagano “okupavimą”, išėmimą bei pavogimą iš mūsų VISŲ,
Aukų atminimo žeminimą ir niekinimą – n e a t r i b o j a n t nuo cirko (ir klounų
pramogai) ERDVĖS, – bei pagarbos, Atminties įamžinimo ir įpaminklinimo
visuotinės aplinkos (plotų) besaikį užstatinėjimą (tuo slėpimą) būdelėmis,
krūmeliais bei krūvelėmis.
Gal džiaugtis neverta, kad čia taip taikliai ant “gastronominio bunkerio” greta WC
(vietą apžiūrėt ir į s i v e r t i n t Sau nuėję dabar ar ryt-poryt galite) Mintis užšokusi,
nes Mero parodija su visais pusmeriais ir pustarakoniais (panašiai kaip vienas ką
tik Klaipėdoje “išlindęs” su tarakonizmais ant Lietuvos Partizanų Vado AUKOS, –
jo aukščiausios pagarbos atminimo) laiko visą Lietuvą Beždžionžmogių gimine –
“Vamzdžio Valdovo” NERIESARKIO Karaliaus (jų, tikrųjų To valdovo “satrapų”)
pavaldiniais.
“tradiciškai ” – smulkmena, bet vėl, nei aiškumo, nei skaidrumo, nei Pagarbos
(ir minčiai) ir Žodžiui lietuviškam. Žodžiu visai Lietuvai.
Kažkodėl rimtai …v a l d o m a i mitinio Karaliaus NERIESARKIO
(gal “Oskaro” scenaristams jau pats metas – herojų NERIESARGĮ
surast, sukurt ir paduot Kino meno ir mokslo akademijos vertinimui
K O V Ą… ties Vytenio piliakalnio Gedimino pilies mūrų anstatu)
Vilniaus Lietuva. Kinas yra kinas. Gyvenimas ogi įdomesnis 🙂
Ir Adolfui Ramanauskui-Vanagui
Amžinojo poilsio ženkliai jaukiau būtų
…greta p i r m o j o Lietuvos Vadovo – Jono Basanavičiaus
ir parengtos būsimam perlaidojimui vietos antrojo, –
vasario 16 d. KELIOS VAL. po Nepriklausomybės
atstatymo nutarimo įsigaliojimo, – vadovavimą perėmusio
mūsų Vadovo – Antano Smetonos…
Rasų kapinėse VIETĄ GAUTI.
Bet, kol Jonas Basanavičius ne Kino meno ir mokslo akademijos, omūsų
istorikų “bumblauskietiškai” žeminamas …“tradiciškai” su visu Istorijos
institutu, – tai ar verta ir Adolfui Ramanauskui-Vanagui l a i d o t i s.
Manau Adolfui Ramanauskui-Vanagui verta net palaukti, ir pati pati
aukščiausia garbė būtų JAM, visos visos laisvės kovotojų A U K O S
atminimui bei įprasminimui, – jei laidojimui eilę užleist palaukiant
g a l ė t ų,
tokiai iškamšai-baidyklei ir niekšų niekšui Maskvos (net gėda už visus ten gyvenančius)
Raud.Aikštėje ant galimai apie 2000 Lietuvos karių (ne vien lietuvių ten, bet Lietuvos!!)
1382 m. išžudytų klasta jos gynėjų palaidojimo vietos užmestai (mauzolyje).
Tokia tai Laisvės atodanga. Istorinė, paprasta, – tarsi gyvybingiausias Žemėje juokas,
– Vilniaus sūnų ir dukrų, mamų ir tėvų, oriai, garbingai, kukliai ir pakilia nuotaika į
Jomarką Lukiškių susirinkusių, žiūrinčių, derančių, perkančių ir parduodančių Savo
…Savoms reikmėms, ir p r a j u o k i n t ų ten “tradiciškai” Lunkų rinkos KLOUNO.
(dabar gi, ogi už gyvą Klouną, pakišta kažkieno “Karaliaus NERIESARKIO” –
m i r ę s jau po visų visų deramo galiojimo laiko JAM – monu-mentas).
Moralas – tai ar būtų garbė, “išnešus” iš Lunkiškių “ano monu-mentą”, ir palaidojimo
palaukimą Sau, savam Laisvės kovos Vadui – Adolfui Ramanauskui-Vanagui, –
p r i r i š t i palaukimu nuėmimo nuo Žemės paviršiaus baisiausio pasaulyje
teroro-monstro, masinių žudynių vykdymo įkvėpėjo (ir to paties Adolfo
Ramanausko-Vanago žudikų) p a l a i k ų kaimyniškoje (nuo amžių) Rusios
Maskvoje? Nelaidot gi dukrai Tėvo, – šalimais …na patys žinom ko ir iš ko.