Siūloma stiprinti ugdymą valstybine kalba tautinių bendrijų mokyklose (video)

Liepos 24 d. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Agnė Bilotaitė ir Audronius Ažubalis pristatė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama, kad tautinių bendrijų mokyklose būtų užtikrintas platesnis, o tuo pačiu ir kokybiškesnis ugdymas valstybine kalba. Anot pataisų teikėjų, tokio projekto rengimą paskatino siekis labiau integruoti Lietuvoje gyvenančias tautines bendrijas į valstybės socialinį, politinį ir ekonominį gyvenimą. Kalba yra svarbus integruojantis veiksnys, turintis įtakos tautinėms bendrijoms priklausančių asmenų įsiliejimui į darbo rinką ir visuomeninį gyvenimą ir mažinantis jų atskirtį.

Pasak Seimo nario L. Kasčiūno, vienas išraiškingiausių faktų, atskleidžiančių nepakankamas valstybinės kalbos žinias – valstybinio lietuvių kalbos egzaminų rezultatai. Pernai lietuvių kalbos valstybinį egzaminą išlaikė 89,5% lietuviškų mokyklų abiturientų ir tik 80,74% tautinių bendrijų kalbomis besimokiusiųjų moksleivių. Turint omenyje, jog valstybinio lietuvių kalbos egzamino įskaita yra privaloma norint įgyti vidurinį išsilavinimą bei stojant į pasirinktą universitetą, šis tautinių bendrijų ir lietuvių pasiekimų skirtumas daro neigiamą įtaką ir vėlesniems piliečių socioekonominiams rodikliams, studijų ir įsidarbinimo galimybėms.

Pagal šiuo metu galiojančio Švietimo įstatymą mokiniai tautinių bendrijų mokyklose ugdomi dviem kalbomis – tautinės bendrijos kalba ir lietuvių kalba. Lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje – tik per Lietuvos istorijos, geografijos, pasaulio pažinimo ir pilietiškumo pagrindų pamokas. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 60 proc. programos temų būtų vykdoma lietuvių kalba, o likę ne mažiau kaip 40 proc. programos temų – tautinės bendrijos ar mažumos kalba.

„Akivaizdu, kad esamas reguliavimas nėra pakankamas. Todėl siūloma įstatymo nuostata siekiama sureguliuoti ir aiškiai nustatyti ugdymo ribas. Svarbu ir tai, kad šia pataisa ir pati valstybė įsipareigoja sudaryti realias sąlygas savo tautinių bendrijų atstovams gerai išmokti lietuvių kalbą, o vėliau sėkmingai kartu su jais kurti mūsų valstybės ateitį“, – teigė A. Bilotaitė.

Pasak A. Ažubalio, siūlomos pataisos niekaip neriboja tarptautinėje erdvėje pripažintų tautinių bendrijų ir mažumų apsaugos principų, nes palieka visas galimybes tautinėms bendrijoms laisvai steigti mokyklas, jose mokyti gimtosios kalbos bei kultūros ir kitaip išlaikyti tautinį savitumą. Tarptautinė patirtis patvirtina, kad geri valstybinės kalbos įgūdžiai yra raktas į sėkmingą integraciją į socialinį ir ekonominį šalies gyvenimą. Priešingai, nukrypimas nuo šių standartų skatina didesnę visuomenės dezintegraciją ir socialines įtampas, ką rodo nesena kai kurių Vakarų Europos valstybių patirtis.

„Noriu paminėti ir svarbų aspektą, kad negalėjimas įstoti į kokybišką studijų programą Lietuvoje dėl nepakankamų lietuvių kalbos žinių, dažnai lemia ir pasirinkimą studijuoti užsienyje. Lenkų tautinės bendrijos atveju – Lenkijoje, kurioje sudaromos lengvatinės sąlygos įstoti ir studijuoti lenkų kilmės ar lenkakalbiams kitų šalių piliečiams. Kitaip tariant, nesugebėjimas integruotis ir įstoti į kokybišką studijų programą šalyje, skatina jaunimo emigraciją iš Lietuvos“, – pataisų teikimo motyvus komentavo A. Ažubalis.

Mūsų kaimynai latviai valstybinės kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose ketina sustiprinti dar labiau. Pagal šių metų  balandžio 2 d. Latvijos Prezidento Raimondo Vėjuonio pasirašytus įstatymų pakeitimus Latvijos vidurinėse mokyklose bus pereita prie mokymo tik valstybine kalba.  Tokia tvarka veikia ir kituose civilizuotose Europos sąjungos valstybėse.