Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pirmininkavo Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos posėdžiui ir pabrėžė išvykusiųjų tautiečių indėlį prisidedant prie šalies gyvenimo bei valstybingumo stiprinimo.
„Ryšių su diaspora stiprinimas, parama lietuviškoms organizacijoms ir bendruomenėmis, parama iniciatyvoms, kurios padeda puoselėti ir išsaugoti lietuvišką savimonę, kalbą ir ryšį su Lietuva nuo pat pirmos dienos buvo vienas Vyriausybės veiklos prioritetų“, – sveikindamas komisijos narius sakė premjeras.Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija į posėdį susirinko po dvejų metų pertraukos. Komisijos, kuri įkurta 2009 m., sudėtis Vyriausybės nutarimu buvo atnaujinta gegužės mėnesį. Pasak Ministro Pirmininko, šios komisijos veiklos atnaujinimas ypač reikšmingas šiemet Lietuvai švenčiant valstybingumo šimtmetį ir rengiantis kitąmet minėti Pasaulio lietuvių metus.
Komisija posėdyje aptarė dvigubos pilietybės įteisinimą ir artėjantį referendumą dėl šio klausimo, užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimo programą „Globali Lietuva“, Pasaulio lietuvių metus 2019-aisiais, Seimo patvirtintą Demografijos, migracijos ir integracijos strategiją ir jos įgyvendinimą, kitus aktualius klausimus.
Lietuva brangina kiekvieną į užsienį išvykusį Lietuvos pilietį, jie raginami sugrįžti, o nepavykus, toliau skatinami kuo aktyviau įsitraukti į Lietuvos valstybės gyvenimą. Premjeras susitikime akcentavo referendumo dėl dvigubos pilietybės svarbą. Norint, kad referendumas įvyktų Vyriausybės vadovas pabrėžė susitelkimą ir būtinybę sumažinti kartelę. S. Skvernelis ragino nesiblaškyti ir rudenį skelbti sprendimą dėl šio referendumo.
„Akivaizdžiai matosi, kad pasaulyje išsibarstę tautiečiai išlaikė ryšį, mūsų valstybės vardą, buvo puoselėjamos lietuviškos tradicijos ir kultūra. Kaip bebūtų, mūsų yra išties daugiau nei 3 mln., tai džiugina ir norisi, kad taip būtų ir ateityje. O kad ateityje būtų dar geriau, turime apsispręsti, surasti sprendimus, ko tikimės ir norime, kokius turime artimiausius tikslus kaip tauta ir valstybė. Mano giliu įsitikinimu sprendimas dėl pilietybės išsaugojimo privalo būti gerai parengtas ir priimtas kartu su pasaulio lietuvių bendruomene ir organizacijomis, o ne už jūsų nugarų ir už jus. Be jūsų pritarimo, o vėliau ir pagalbos nepasieksime tų rezultatų, kuriuos siekiant referendumo sėkmės reikia pasiekti. O jei referendumas pasibaigs nesėkme – žala taip pat bus milžiniška. Nesiblaškykime ir kuo greičiau skelbkime referendumą bei sutelkime visas pastangas, kad jis įvyktų“, – teigė S. Skvernelis.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke padėkojo už iniciatyvą po pertraukos surengti Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos posėdį ir įvertino šios Vyriausybės indėlį siekiant išvykusiems tautiečiams išlaikyti Lietuvos Respublikos pilietybę bei palinkėjo bendrystės, pagarbos ir džiaugtis lietuvybe.
Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos posėdžius numatoma šaukti reguliariai.
Lietuva pernai neteko didžiausios dalies gyventojų iš visų ES šalių
Šiemet į Lietuvą per pusę metų imigravo 14 000 ukrainiečių.
Tai 7000 daugiau negu praeitais metais.
Apie ką čia tarybų Lietuvos milicija šneka ?
” Lietuva brangina kiekvieną į užsienį išvykusį Lietuvos pilietį, jie raginami sugrįžti, o nepavykus, toliau skatinami kuo aktyviau įsitraukti į Lietuvos valstybės gyvenimą.” Gal galima tiksliau ? Nieko panašaus niekada nepatyriau. Ką norima apgauti ? Nieko, tik pinigo praplauti ?
Iš tiesų, teko iš emigrantų girdėti, jog norintys bent šiokį tokį tautiškumo ugdymą savo vaikams parūpinti negauna pagalbos. Pasak tų žmonių, nei ambasados, nei PLB nepersistengia, ypač, jei kiek tolėliau nuo jų tos lietuvių salelės. O jei emigrantai ten tik pakenčiamai apmokamą darbą turi, o verslo, turtų susikrauti nepavyko, tai savo lėšomis, o dar ilgai ir sunkiai dirbdami, nieko negali. O juk Lietuvoje visą šį ketvirtį amžiaus buvo uždaromos lietuviškos mokyklos, nes mažėjo mokinių. Mokytojai būdavo paleidžiami į visas keturias puses, užuot jiems pasiūlius padėti išvykusioms šeimoms savo šaknų neprarasti, paskirti juos svetur vaikų mokyti.
Bet kokį pliusą sau prieš PLB vado rinkimus užsidės dabartinė vadė ir jos pavaduotoja – jei pavyks sulaužyti Konstituciją! Už ?veiklumą dar viena kadencija garantuota 🙂 – Juk emigracijoje ir daugiau yra, kam Konstitucija tėra nereikšmingas popieriukas, kurį kas kadenciją galima perrašyti pagal valdžią įgavusių asmeninius poreikius. Prieš į Seimo nario kėdę įsiropšdamas sumeluoji, jog būsi ištikimas LT Konstitucijai, o paskui „patvarkai” ją, lyg načalnykas pavaldinę.
O ir tie, kas turi savo solidaus intereso neapsiriboti neištikimybe vienai kuriai valstybei, kas abiejų patiklumu pasinaudoti nori, mokės tuo pačiu atsidėkoti – t. y., pasirūpins daugumos migrantų balsais, o tai Seimo naujokams antros kadencijos garantija. Vien to atsidėkojimui jau nemaža?
Koks iš tiesų tas interesas – neaišku. Nes meilė paso neklausia, dokumentai meilės nei ištikimybės neprideda (ir pačių seimūnų biografijos tai patvirtina). Tačiau dviveidė pilietybė užkulisiuose kažkam kažką labai reikšmingo, labai geidžiamo duoda. Tik mes nežinosim, ko.
Mums pasakos tik tai, kad pensijos sulaukę čia atvažiuos gyvenimo kelio pabaigti (jei mes čia per tą laiką jau pastatysime jų vertus namus?).
Ar, kad kažkas iš jų kada nors gal ką nors investuos. Kad, čia atostogaudami, jie pinigų čia išleidžia. O tada gal ir kasmet čia atostogaus. O gal net du kartus per metus atvyks – jei pasą duosit.
O ilgesio kojos į vaikystės namus neatveda?
Gink Dieve, nesmerkiu tų, kam nepavyko čia savo šeimai pakenčiamų gyvenimo sąlygų parūpinti, todėl išvyko ten, kur jam pavyko. Svarbu, žmogus rūpinosi, stengėsi, ir jam bent ten pavyko. Tačiau, dėl geresnių sąlygų dar ir pilietybės sąmoningai atsisakius, šiandien Lietuvą dėl to šantažuoti? Čia likusius manipuliacijomis versti Konstituciją ir priesaiką laužyti? Lyg vaikui, kristi ant grindų ir klykti, kad patenkintų įnorį, nes „kitur tai galima kiek nori pasų turėti”? NUSIKALSTI laužant Konstituciją – nors paso neturėjimas netrukdo čia nei atostogauti, nei verslą įkurti, nei sugrįžti ir atgauti pilietybę?
Atrodo, triname ribas tarp nusikaltimo ir teisėtų veiksmų, tarp moralaus ir nemoralaus elgesio. Ir tai liberalia politika vadiname?