Skelbiamuose apleistos žemės ūkio paskirties žemės sklypų duomenyse –
labiausiai „apleistas“ yra Vilniaus rajonas.
Registrų centro duomenimis, iš viso Lietuvoje 2018 metais užfiksuota beveik 68,7 tūkst. apleistų žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Jie dengia virš 41,5 tūkst. ha ir sudaro apie 0,72 proc. viso šalies ploto.
Palyginimui, 2013 m. buvo užfiksuoti 128 tūkst. žemės ūkio paskirties žemės sklypų su apleista žeme, jie visi apėmė apie 113 tūkst. hektarų žemės, taigi per kelerius metus apleistos žemės ūkio paskirties sklypų ir žemės plotai mažėjo keletą kartų.
Iš viso valstybėje šiuo metu yra įregistruota 2,4 mln. sklypų, užimančių 5,75 mln. ha šalies plotą.
Daugiausiai apleistos žemės ūkio paskirties sklypų, naujausiais duomenimis, šiuo metu yra Vilniaus rajono savivaldybėje – apie 8,7 tūkst. sklypų, kurie užima apie 5,3 tūkst. hektarų ploto. Mažiausiai apleista yra Palangos miesto savivaldybė – čia yra tik vienas maždaug trečdalį hektaro užimantis apleistos žemės plotas.
Dideliais apleistos žemės sklypų skaičiais pasižymi ir kai kurios kitos savivaldybės: Molėtų rajono savivaldybė (4,2 tūkst. sklypų ir apie 2,7 tūkst. ha), Trakų rajono savivaldybė (apie 3,5 tūkst. sklypų ir apie 2,3 tūkst. ha), Utenos rajono savivaldybė (apie 3,4 tūkst. sklypų ir apie 2,1 tūkst. ha), Zarasų rajono savivaldybė (apie 2,9 tūkst. sklypų ir apie 2,4 tūkst. ha), Ignalinos rajono savivaldybė (2,8 tūkst. sklypų ir 1,6 tūkst. ha), Lazdijų rajono savivaldybė (apie 2,6 tūkst. sklypų ir 1,5 tūkst. ha), Anykščių rajono savivaldybė (2,5 tūkst. sklypų ir 1,9 tūkst. ha), Alytaus rajono savivaldybė (2,3 tūkst. sklypų ir 1,2 tūkst. ha) ir Rokiškio rajono savivaldybė (apie 2,3 tūkst. sklypų ir 1,7 tūkst. ha).
Vilniaus miesto savivaldybėje šiuo metu yra 262 sklypai su apleista žeme, jie užima apie 109 hektarus.
Šalyje yra ir savivaldybių, kurių teritorijose plyti visai nedaug apleistos žemės plotų. Kaip minėta, Palangos miesto savivaldybėje tėra 1 sklypas su apleista žeme, jis užima apie 0,35 ha, o, pavyzdžiui, Neringos savivaldybėje visai nėra nustatyta apleistos žemės ūkio paskirties žemės. Nedaug apleistos žemės sklypų yra ir Alytaus miesto, Šiaulių miesto, Visagino, Klaipėdos miesto, Kauno miesto, Panevėžio miesto ir Joniškio rajono savivaldybėse.
Apleistos žemės plotai skelbiami Registrų centro sukurtoje ir tvarkomoje interaktyvioje atvirųjų duomenų platformoje www.regia.lt. Ši informacija gyventojams itin reikšminga tuo, kad, atsižvelgiant į apleistos žemės plotus, žemės savininkams gali būti skaičiuojami didesni žemės mokesčiai.
Valstybės žemės fondas kiekvienais metais nustato apleistų žemės ūkio naudmenų plotus ir skelbia juos interneto svetainėje www.zis.lt. Šie duomenys yra perduodami ir Registrų centrui, todėl naujausius duomenis kasmet galima rasti REGIA žemėlapyje grupėje „NT verčių zonos, vertės ir apleistos žemės“.
Skelbdamas duomenis ir suteikdamas asmenims galimybę susipažinti su visapusiška informacija, Registrų centras skatina savininkų sąmoningumą ir atsakomybę už valdomą žemę. Todėl žemės savininkams suteikiama geografinė informacija, kurios pagalba jie gali numatyti, tikėtina, didesnes mokestines prievoles ir susitvarkyti netvarkingas žemes arba pranešti Valstybės žemės fondui apie neteisingai pateiktus duomenis ir taip išvengti nepageidaujamų finansinių pasekmių.
Žemės mokesčio įstatyme numatyta, jog savivaldybės, atsižvelgdamos į žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, gali nustatyti nuo 0,01 iki 4 procentų žemės mokesčio tarifą. Dažniausiai apleistai žemei būna nustatomas didžiausias – 4 procentų – mokesčio tarifas.
REGIA žemėlapyje pateikiamos sklypų ribos, tad susidomėję asmenys, pasinaudodami ir visa žemėlapyje esančia orto ir topografine informacija, gali tiksliai identifikuoti sklype esančios apleistos žemės plotus.
Jei žemės apleistumas nustatytas klaidingai, matomi pasikeitimai ar neatitikimai dabar esančiai situacijai, duomenų rinkinį savininkas, savivaldybės administracijos darbuotojas ar kitas asmuo gali tikslinti siųsdamas pranešimą elektroninėmis priemonėmis ar siunčiant registruotą laišką Valstybės žemės fondui.
