Kultūros paveldo departamento Utenos skyriaus specialistai sulaukė pranešimo iš Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, kad naktį iš gegužės 27 d. į gegužės 28 d. sudegė Kazokinės dvaro sodybos fragmentų kluonas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 42666). Specialistai patikrino pastato būklę po gaisro ir nustatė, kad gaisro metu sudegė pastato stogas, durys ir apdegė langai. Nelaimė galėjo atsitikti nes pastatas šiuo metu nėra prižiūrimas ir neturi realaus savininko ar valdytojo. Pastatas taip pat nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam nėra suformuotas žemės sklypas.
Kazokinės dvaro sodybos kluonas priklauso Kazokinės dvaro sodybos fragmentų grupei (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 102). Šiuo metu didžioji dalis dvaro sodybos vertingų pastatų yra apleisti, perstatyti ar sunaikinti. Kultūros vertybių registre yra įrašytas kluonas, arklidė, koplyčia-mauzoliejus ir ūkinis pastatas. Vadovaujantis Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašu, bus įvertinama Kazokinės dvaro sodybos fragmentų kluonui gaisro padaryta žala.
Pirmosios žinios apie Kazokinės (Koziczyna) dvarą užfiksuotos 1738 m. inventoriuje, kuriame pateikiama informacija apie nedidelį dvarą Ašmenos apskrityje. Iki 1738 m. Kazokinės dvaras, priklausęs Domininkui Mažeikai, minimais metais atiteko Stanislovui Narbutui. Vėliau, nuo 1782 m., dvarą pradėjo valdyti Bortkevičių giminė, turėjusi ir kitų valdų Ašmenos apskrityje. XIX a. II p. dvaras su išplėstomis valdomis buvo priskiriamas Zablatiškės valsčiui, Švenčionių apskričiai. Vertingi iki šiol išlikę Kazokinės dvaro sodybos pastatai ir želdiniai yra pastatydinti ir suformuoti XIX a. pab.-XX a. pr. 1940 m. dvaro sodyba, priklausiusi Zigmui Bortkevičiui, buvo nacionalizuota, o po Antrojo pasaulinio karo joje įkurta „Naujo gyvenimo“ kolūkio centrinė gyvenvietė. Dvaro sodybos teritoriją ir pastatus pritaikius kolūkio reikmėms buvo negrįžtamai sužalota ansamblio visuma.
