Gegužės 12 d. (šeštadienį) Kauno IX forto muziejuje vyks Lietuvos valstybės ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtas istorijos ir pilietiškumo renginys „Praeities aidas – šiandienos stiprybei!“
Nuo 12.00 val. – nemokamas muziejaus lankymas ir specialiųjų tarnybų mokomoji veikla.
Muziejaus teritorijoje vyks Lietuvos kariuomenės, Lietuvos policijos, priešgaisrinės gelbėjimo valdybos veiklų ir įrangos pristatymai, pirmosios pagalbos suteikimo mokymai.
Kauno apskrities bendruomenės pareigūnai aktyvius visuomenės narius supažindins su policijos vykdoma veikla. Renginio dalyviams bus pristatomos pareigūnų transporto priemonės ir amunicija, demonstruojamos prevencinės priemonės, dalinami naudingi prevenciniai patarimai. Pareigūnai pristatys kriminalinių tyrimų veiklos būdus ir metodus. Renginio metu taip pat bus žymimi vertingi daiktai, dviračiai. Aktyviausiųjų dalyvių lauks apdovanojimai.
Lietuvos kariuomenės verbuotojų įrengtoje ekspozicijoje apsilankę renginio dalyviai išvys šiuolaikinį karį, jo naudojamą ekipuotę ir ginkluotę: kulkosvaidį MG-3; granatsvaidį Carl Gustaf M-48; snaiperinį šautuvą Gol Snyper S308 WIN ir kitus. Taip pat turės galimybę pabendrauti su kariais apie jų tarnybą Lietuvos kariuomenėje ir paties kario paklausti, kiek sveria jo kuprinė, o drąsiausieji galės išbandyti save ir užsirašyti į tarnybą Lietuvos kariuomenėje.
Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai renginio dalyvius supažindins su saugumu buityje, ugniagesio profesija, demonstruos gaisrinį automobilį ir gaisro gesinimo įrangą, darbo drabužius. Pareigūnai taip pat atsakys į piliečiams rūpimus klausimus. Mažieji galės įlipti ir apžiūrėti gaisrinį automobilį iš vidaus bei nupiešti ateities ugniagesį.
Renginio dalyviai galės nemokamai apsilankyti Kauno IX forto muziejaus ekspozicijose. Už simbolinį 0,50 Eur mokestį bus galimybė sudalyvauti ekskursijose į IX forto gynybinę sieną (požemius).
Muziejaus teritorijoje taip pat įsikurs istorinė Lietuvos Nepriklausomybės kovų laikotarpio karių lauko stovykla, o 15.30 val. istorijos rekonstrukcijos klubas „GRH Garnizon Suwałki“ iš Lenkijos surengs kavalerijos raitelių pasirodymą.
Nepriklausomybės kovų mūšio rekonstrukcija
Renginį užbaigs karo istorijos klubo „Grenadierius“ inscenizuotas 1919 m. Kauno gynybos mūšis, vykęs Kėdainių–Šėtos–Jonavos ruože su bolševikais. Mūšio pradžia 17.00 val.
Minint Lietuvos kariuomenės šimtmetį svarbu prisiminti koks svarbus buvo savanorių vaidmuo formuojant kariuomenę. Nepriklausomybę 1918 m. paskelbusi jauna Lietuvos valstybė iš karto susidūrė net su trimis išorinėmis grėsmėmis: bolševikais, bermontininkais, Lenkijos Respublika. Net ir neturėdama profesionalios kariuomenės Lietuva nepabūgo priešininkų. 1918–1920 m. vykusių Nepriklausomybės kovų metu Lietuvos žmonės įrodė, kad yra pasirengę būti laisvi ir šią teisę gynė ginklu.
Renginys nemokamas.
PROGRAMA:
12.00 – 17.00 NEMOKAMAS MUZIEJAUS EKSPOZICIJŲ LANKYMAS
Taip pat organizuojamos ekskursijos į IX forto gynybinę sieną (požemius). Simbolinis dalyvio mokestis – 0,50 Eur. Registruotis nereikia.
12.00 – 15.30 SPEC. TARNYBŲ EDUKACINĖ VEIKLA:
– LIETUVOS KARIUOMENĖ
Sužinok, koks yra šiuolaikinis karys, jo ginkluotė ir ekipuotė!
– LIETUVOS POLICIJA
Susipažink su kriminalinių tyrimų būdais ir metodais, transporto priemonėmis ir amunicija!
– UGNIAGESIAI GELBĖTOJAI
Apžiūrėk gaisrinį automobilį ir gaisro gesinimo įrangą!
– LIETUVOS PARAMEDIKŲ ASOCIACIJA
Išmok suteikti pirmąją medicininę pagalbą!
– ISTORINĖ KARIŲ LAUKO STOVYKLA
Pažink istoriją – Lietuvos Nepriklausomybės kovotojų buitį, ginkluotę ir ekipuotę!
15.30 LENKIJOS KAVALERIJOS RAITELIŲ PASIRODYMAS
(Istorijos rekonstrukcijos klubas „GRH Garnizon Suwałki“)
17.00 LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVŲ MŪŠIO REKONSTRUKCIJA
(Karo istorijos klubas „Grenadierius“)
Nebylusis anonsas … arba kaip lietuviai savanoriai prieš 100 metų susitelkė kovai už Nepriklausomybę!:
Praeities aidas – šiandienos stiprybei! Lietuvos valstybė dar nebuvo atkurta, o lietuvių kareivių patriotiniu nusiteikimu 1917 m. gegužės 11-12 d.d. Valkos-Valgos mieste surengtas Latvijoje buvusių lietuvių kareivių suvažiavimas. Istorinis momentas, – pirmoji kibirkštis, kuri įžiebė mūsų kariuomenės atkūrimą. Lietuvių politikai tam pasirinko jauną karininką Antaną Juozapavičių. To negalima užmiršti, nes viskas būtų negrįžtamai išnykę, jei narsiausi tautos sūnūs nebūtų laiku paėmę į rankas kalaviją. Palikęs ryškų pėdsaką kovų už Lietuvos nepriklausomybę jis it vilties žiburys iškilo į didžiavyrių aukštumą. Jo žygdarbis – atminimas tų, kurie sąmoningai pasišventė Tėvynės gynybai. A.Juozapavičius po mirties 1922 m. apdovanotas aukščiausio laipsnio Vyčio Kryžiumi, Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio medaliu, 1926 m. – antrojo laipsnio Vyčio kryžiaus vėliava su įrašu: „Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse”.
renginys labai grazus ir prasmingas, o ir reikalingas turbut, bet… prie ko ocia pilietiskumas? negi taip bijoma zodziu tauta, tautiskumas???? nemanau kad garbingas vyras Juozapavicius (o ir kiti panasus i Ji) svaigo apie kazkoki pilietiskuma. susidaro labai nemalonus ispudis, kad siai dienai oficialiuose renginiuose labai vengiama ivardinti tai, del ko ir padejo galvas tie narsus zmones- tautos, jos laisves ir gyvasties. pilieciu gali buti bet koks ‘babajus’ (nenoriu nieko izeisti), kuriam siandien vieta cia. bet negi manot kad jis elgsis kaip Juozapavicius del Lietuvos, jei jis del savo gimtines papuste padus? del Lietuvos jis vienareiksmiskai papustys padus… ne pilietiskumo renginys tai turetu buti, o tautiskumo…
dar vienas idomus momentas: ‘..LENKIJOS KAVALERIJOS RAITELIŲ PASIRODYMAS..’ po to ‘..LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVŲ MŪŠIO REKONSTRUKCIJA..’??? rekonstrukcija kovu musio su kuo??? jei atmintis manes neapgauna, tai pagrindinis priesas (nes atsirieke musu sostine su nemaza teritorija) ir buvo ‘lenkijos kavaleristai’… ar visgi organizatoriai isliks ‘politkorektiski’ ir sitos ‘smulkmenos’ neprisimins
LABAI teisingas komentaras. Beje, dėl tautiškumo būčiau linkęs kiek patikslinti – reiktų kalbėti apie tautinį patriotizmą (nacionalizmą), nes tautiškumas gali būti ir grynai etninis, o ne politinis. Išsaugoti savo kalbą bei kultūrą ir siekti būti savo šalies šeimininkais – susiję, bet ne tapatūs uždaviniai.