Pavasaris primena apie tai, kaip elgtis gamtoje radus laukinius gyvūnus, ypač jų jauniklius. Nors Aplinkos ministerija kasmet perspėja apie tai, kad iš gamtos gyvūnai negali būti imamai ir nešami į namus, tačiau kiekvieną gegužę ir birželį pasitaiko tokių neleistinų atvejų. Ypač jautriai į paėmimą reaguoja briedžiukai, stirniukai, pelėdžiukai ir kiti žvėrių bei paukščių jaunikliai.
Žmonės neturi galimybių juos tinkamai auginti, atlikti būtinus jų paruošimo gyvenimui laisvėje veiksmus, todėl dauguma jauniklių net ir sėkmingai užaugę negali tapti pilnaverčiais laukinio pasaulio nariais. Jų laikymas nelaisvėje visais atvejais yra neteisėtas. Siekiant išvengti tokių veiksmų, bendru aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu buvo pakeistos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės.
Jos papildytos apibrėžtimi „gyvūno įsigijimo data“. Ja laikoma ta diena, kai gyvūnas arba buvo paimtas iš natūralios aplinkos, arba gimė nelaisvėje, arba buvo dirbtinai padaugintas. Jeigu tokia diena nežinoma, gyvūno įsigijimo data laikoma anksčiausiai patvirtinta diena, kai bet kuris asmuo jį įsigijo. Šia apibrėžtimi Taisyklės papildytos todėl, kad gyvūno įsigijimas – tai ne tik jo paėmimas iš gamtos ar kitoks teisėtas įsigijimas, bet ir gimimas nelaisvėje.
Kita nauja nuostata – draudimas veisti ir įsigyti laikymui nelaisvėje draudžiamus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Įsigaliojus jam, asmenims, turintiems leidimus šiuos gyvūnus laikyti nelaisvėje, leidžiama iki Taisyklėse nurodytos datos teisėtai įgytus nurodytų rūšių laukinius gyvūnus laikyti iki jų mirties, bet užtikrinti, kad jie toliau nesiveistų. Asmenys, laikantys nelaisvėje draudžiamų veisti rūšių laukinius gyvūnus, kurių poravimasis bus įvykęs iki š. m. kovo 1 d., privalo užtikrinti, kad po šios datos jie nesiveistų ir nesidaugintų. Tokių gyvūnų palikuonis leidžiama laikyti nelaisvėje iki jų mirties, bet privalu užtikrinti, kad jie toliau nesiveistų ir nesidaugintų.
Visi gyvūnai, neteisėtai paimti iš gamtos (teisėtumo negalint įrodyti dokumentais), yra konfiskuojami, o juos paėmę piliečiai baudžiami administracinėmis nuobaudomis.
O jei pats ateina ir tavo namuose įsitaiso? Net leidimo neklausdamas? Ar net balsą keldamas iš pasipiktinimo, kad nenori įsileisti? 🙂 Kas apgins okupuojamų namų ŽT?
1. Voverė. Kada įsigeidė, tada atėjo ir tvarkėsi namuose, kaip norėjo. Šeima aplink stalą susėda valgyti, o ji, stalu šokuodama, „degustuoja” iš kiekvienos lėkštės, ant peties ar užuolaidos užsikorusi stebi viską, kas vyksta. Keletą mėnesių taip pagyveno, o paskui dingo – net neatsisveikino.
2. Šeškas. Na, kas jį kvietė, ir kuo jį šerti? Neprisimenu, kuo baigėsi, tik pamenu, kaip broliai patys jam peles gaudė, kad tik jis ko nors pikto namie nepridarytų.
3. Katė – per balkoną įlindo, rėkdama, lyg Stalino garsiakalbis ant stulpo, ir 16 m.terorizavo, nes buvau nepakankamai drausminga ir uoli jos komandų vykdytoja.
Ir tai toli gražu ne visi atvejai.