Ar saugus šulinių ir gręžinių vanduo?

Gyvybiniai procesai vyksta tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens, todėl vandens kokybė yra labai svarbi. Sužinoti, koks vanduo bėga iš privačių gręžinių, koks semiamas iš šulinių ar šaltinių, galima tik ištyrus vandens mėginius laboratorijoje. Geriamasis vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švariu, jei jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmogaus sveikatai. Taip pat svarbu, kad būtų užtikrinta apsauga nuo taršos.

Šulinių ir gręžinių vandens kokybė yra nepastovi ir dažnai priklauso nuo aplinkos užterštumo. Specialistai rekomenduoja gyventojams bent kartą ar du per metus išsitirti šulinių ir gręžinių vandenį. Dažniausiai šulinio kokybė pablogėja pavasarį ir rudenį. Pavasarį – dėl  sniego tirpsmo, potvynių, rudenį dėl lietaus visa paviršinė tarša skverbiasi į gruntą ir patenka į gruntinį vandenį.

Pasak Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Cheminių tyrimų skyriaus vedėjo Virginijaus Keturkos, šulinio vanduo yra lengvai paveikiamas žmogaus ūkinės veiklos, nes yra arčiausiai žemės paviršiaus. „Jei netoliese yra ūkis, vanduo gali būti užterštas įvairiausiomis kenksmingomis medžiagomis – trąšomis, pesticidais, herbicidais, fungicidais ar buitine chemija, taip pat – naftos gaminiais. Netausojant aplinkos, galimybės užteršti aplinką yra begalinės“, – pabrėžia specialistas.

Užterštas cheminiais junginiais vanduo gali neturėti specifinio skonio, kvapo ar spalvos

Keturka paneigė mitą, kad virinant vandenį žūva visos jame esančios blogybės. „Mikrobai tuomet žūsta, tačiau toksinių junginių nitratų ir nitritų koncentracija padidėja dar labiau, nes išgaruoja dalis vandens“, – atkreipia dėmesį specialistas. Jis pabrėžia, kad nitratais ir nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Nitritai ir nitratai nepašalinami nei vandenį virinant, nei naudojant buitinius vandens filtrus. Didesni nitratų ir nitritų kiekiai ypač pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus, nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento, dėl to gali išsivystyti methemoglobinemija („pamėlusių kūdikių“ sindromas).

Labai svarbios savybės, apibūdinančios bendrą šulinio vandens būseną yra permanganato indeksas ir savitasis elektros laidis. Permanganato indeksas parodo bendrą užterštumą organinės kilmės teršalais, o savitasis elektros laidis – bendrą įvairių neorganinės kilmės druskų kiekį. Taip pat ne mažiau svarbus yra geriamojo vandens pH. Mūsų organizmui reikalingas šarminis vanduo, kurio pH yra nuo 6,5 iki 9,5. Vandens pH dažniausiai kinta dėl vandens filtrų – kuo labiau jis išvalomas nuo įvairių mikroelementų, tuo jis tampa rūgštingesnis ir nebetinka žmogaus organizmui. Pavyzdžiui, distiliuoto vandens pH yra apie 5 vienetus. Taigi šis, per daug labai gerai išvalytas vanduo, puikiai tinka buitiniams prietaisams ir mašinų akumuliatoriams, tačiau žmogaus organizmui jis yra per rūgštus.

Kodėl pavojinga vandens mikrobiologinė tarša?

Amonis yra kaip indikatorinis rodiklis, atspindintis galimą vandens užterštumą bakterijomis, nuotekomis, gyvūnų fekalijomis. Esant padidėjusiai amonio koncentracijai, rekomenduojama atlikti mikrobiologinius vandens tyrimus ir nustatyti žarninių lazdelių (lot. Escherichia coli – E. coli) ir žarninių enterokokų (lot. Intestinal Enterococci) skaičių. Žarninės lazdelės ir koliforminės bakterijos, žarniniai enterokokai – tai nuolat žmonių ir gyvulių žarnyne gyvenantys mikrobai. Juos radus vandenyje, nustatoma, kad vanduo užterštas, į vandenį pateko fekalijos, o su jomis ir patogeninių mikroorganizmų – infekcinių ligų sukėlėjų. Žmogui, išgėrusiam taip užteršto vandens, gali pakilti temperatūra, pradėti pykinti, tai pat jis gali pradėti vemti, viduriuoti – tokie požymiai ypač pavojingi vaikams, vyresnio amžiaus asmenims.

Kaip patikrinti šulinio ar gręžinio vandens kokybę?

Tarptautinės gyvybės dienos proga Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) organizuoja kasmetinę akciją – gyventojus kviečia išsitirti šulinių ir gręžinių vandenį pigiau nei įprastai. Vandens mėginiai nuo balandžio 23 iki gegužės 18 dienos bus priimami įvairiuose Lietuvos miestuose.

Mėginių surinkimo vietos, datos ir laikas skelbiami www.nvspl.lt.