Klastinga liga vėžys vis dažniau pasiduoda šiuolaikiniams gydymo būdams, o jos sukeltus pašalinius poveikius mažina naujausi mokslo pasiekimai.
Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovo gydytojo onkologo-chemoterapeuto Alvydo Česo, pagrindinis onkologinių ligų gydymo būdas – chirurginis. Po operacijos, siekiant sunaikinti vėžio pėdsakus organizme, gydymas derinamas su chemoterapija, spinduline terapija bei intervencine radiologija. Tad užkirsti visus įmanomus onkologinių ligų plitimo kelius gali tik įvairių sričių gydytojų specialistų komanda.Vienas įsimintiniausių atvejų gydytojui A. Česui buvo, kai dėl išplitusio plaučių vėžio į KUL kreipėsi jaunas vyras, kitoje gydymo įstaigoje sulaukęs pačios blogiausios diagnozės.
„Atlikę tyrimus nustatėme, kad paciento būklė išties sunki. Nedelsiant pradėjome gydymą – taikėme chemoterapiją, vėliau perėjome į pilvo ertmę, iš kurios pašalinome visas metastazes, pilvaplėvę, taikėme hiperterminę chemoterapiją, kuri įkaitina priešvėžinį vaistą. Taip ligonis buvo ištrauktas iš mirties nagų“, – sėkmės istorija dalinasi medikas ir priduria, kad ligonis sveikas jau daugiau nei trejus metus.
Apskaičiuoja ligos atkryčio tikimybę
Klaipėdos universitetinė ligoninė pirmauja onkologinės mutacijos tyrimų ir gydymo srityje. Atlikus genetinės mutacijos tyrimus sergantiems storosios žarnos, kepenų ar kasos vėžiu, nustatoma atkryčio tikimybė ir tinkamiausias gydymo būdas.
Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo daugiau galimybių ją veiksmingai gydyti. Su naujausios kartos technika navikai gali būti atrandami dar labai anksti.
Aptikus plaučių vėžį, nustatoma jo forma, atliekami molekuliniai genetiniai tyrimai, po kurių paaiškėja, ar gali pasireikšti genetinės mutacijos. Tuomet skiriamas specifinis vaistas, skirtas būtent šiai ligai gydyti. Naujosios kartos biologiniais vaistais nustatomos ir storosios žarnos navikų gydymo galimybės.
Krūties vėžiu sergančioms moterims – tikslesni tyrimai
Pasak onkologo-chemoterapeuto A. Česo, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pirmąkart pradėti atlikti genų raiškos tyrimai krūties vėžiu sergančioms pacientėms. Duomenys analizuojami bioinformacinėmis bei statistinės analizės priemonėmis, naviko piktybiškumas įvertinamas balais bei nustatomas jo lygmuo – didelis, vidutinis ar mažas.
Taikant tokį metodą, tiksliau nusprendžiama dėl tinkamiausio gydymo metodo – skirti pacientei chemoterapiją ar užtenka stebėjimo, taip pat palaikomojo gydymo hormoniniais vaistais.
„Deja, šis, vadinamasis antraeilis gydymas, nors ir labai veiksmingas, Lietuvoje tebėra prabanga. Šiandien Ligonių kasos dar tik svarsto apie jo kompensavimą. Tuo tarpu Vakarų Europoje tai įprasta praktika“, – pastebi medikas.
Onkologines ligas kontroliuoja arba „užmigdo“
„Liga, dar prieš keletą metų laikyta mirtina, gali atsitraukti daugeliui metų ar net dešimtmečių. Mokslo pasiekimai padeda onkologines ligas kontroliuoti ar savotiškai „užmigdyti“, – akcentuoja gydytojas.
Šiandien onkologinių ligų atsinaujinimo rodiklis siekia vos 15 proc. Anot A. Česo, medikai rankų nenuleidžia net ir susidūrę su pažengusiomis auglių formomis.
„Mes, gydytojai onkologai, chemoterapeutai, kitų specialybių gydytojai diagnozavę, pavyzdžiui, neoperuojamą kepenų naviką pradedame diskusiją, ką daryti, kad liga pasiduotų gydymui. O galiausiai padedame pacientui ne tik pasveikti, bet ir pranešame džiugią žinią, kad vėžį visiškai išgydėme“, – sako onkologas-chemoterapeutas.
Jei liga visgi atsinaujina, pasitelkiami magnetiniai spinduliai, rezonansinė tomografija, angiografijos tyrimai, echoskopija, pažangiausias monografijos aparatas su fotosinteze. Taip pat į gydymą įtraukiama ir chemoterapija, spindulinė terapija bei chirurgija. Taikant chirurginį gydymą, operuojami plaučių ir stemplės navikai. Neurochirurgijos skyriuje su naujausia technologine aparatūra galima pasiekti net giliausiai į smegenis nueinančius navikus.
Specialus šalmas – plaukams išsaugoti
Kovoje su vėžiu žmogaus organizmą paliečia ir chirurgo skalpelis, ir chemoterapijos ar spindulinės terapijos dozės.
Anot Onkologijos klinikos vadovo A. Česo, chemoterapija – bene labiausiai prasimanymais apipinta gydymo dalis. Gydytojas pastebi, kad itin intensyviai dirbama ir ieškoma būdų, kaip atliekant chemoterapinį gydymą galima būtų užtikrinti ligonio gyvenimo kokybę ir, tarkime, užtikrinti, kad jam nenuslinktų plaukai.
„Šiandien turime didžiulį vaistų pasirinkimą, galime puikiai kontroliuoti pykinimą ar vėmimą. Klaipėdos universitetinė ligoninė pirmoji Lietuvoje įsigijo specialios technologijos šalmą, kuriuo išsaugojami ligonių plaukai“, – sako gydytojas.
Dar vienas prasimanymas , kad chemoterapija silpnina imunitetą. Atvirkščiai – gydymo metu imuninių ląstelių kiekis organizme net išauga. Šiuolaikinė chemoterapija žengia išvien su imunoterapija, kuri padeda žmogui atgauti jėgas po ilgalaikės chemoterapijos.
Atnaujinta statistika tobulintų gydymą
Pasak mediko, onkologinių ligų statistika šiandien labai sena – 2012 metų.
„Dėl vėžio registro nefinansavimo valstybė prarado daug informacijos. Tokios statistikos atnaujinimas prisidėtų prie tinkamo onkologinio gydymo rengimo“, – pastebi A. Česas.
Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, kiekvienais metais dažniausiai diagnozuojami keturi onkologinių ligų tipai: plaučių (1,5 tūkst.), krūties (1,5 tūkst.), priešinės liaukos (prostatos) (2,5 tūkst.) ir įvairūs odos (3 tūkst.) vėžiniai susirgimai.
Big pharma pasakos.
Mano senelis tai virdavo vėžius.
Na, o japonai, ko gero, iš mūsų senelių nusižiūrėję, seniai seniai bandė kelti žmogaus kūno temperatūrą iki 40-41C. Būta sėkmingų atvejų, bet žmonės ne visi tokį vėžio šutinimą juose atlaikydavo. Vėžiai už juos atsparesni.
Bent jau mūsų tėtukui ir seneliui nepadėjo joks tuo metu buvęs gydymas.