Balandžio 16 d., Kaune, vyko pirmojo Lietuvos Ministro pirmininko prof. Augustino Voldemaro 135-ojo gimtadienio paminėjimas.
Pertašiūnų kapinėse, prie prof. A. Voldemaro kenotafo sąjūdiečiai, savanoriai, šauliai, ukrainiečių bendrijos atstovai, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus mokiniai padėjo gėles ir sugiedojo Lietuvos himną. Ekskursiją „Po Kauną prof. A. Voldemaro keliais“ vedė gidas dr. R. Kaminskas.
LPKTS salėje buvo galima susipažinti su nuotraukų ir kitų artefaktų apie prof. A. Voldemarą paroda iš dr. R. Kaminsko rinkinių, vyko „Prof. Augustino Voldemaro istoriniai skaitymai“. KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė skaitė pranešimą „Prof. A. Voldemaro požiūris į užsienio politiką parlamentarizmo laikotarpyje“, o XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė supažindino minėjimo dalyvius su vienu prof. A. Voldemaro laišku, rašytu žmonai 1931 metais. VDKM Karybos istorijos skyriaus muziejininkės dr. Aušra Jurevičiūtė skaitė pranešimą „Prof. A. Voldemaro laiškai tremtyje 1930-1939“. VU doc. dr Aurelijus Gieda skaitė pranešimą „Akademinis A. Voldemaras“. Augustino Voldemaro 135 – ojo gimtadienio šventinėje vakaronėje koncertavo „Kovo 11-osios gatvės bendrijos“ etnografinis ansamblis „Sudūva“ (vadovė Teresė Varnagirienė), o eiles skaitė poetė Irena Jacevičienė-Žukauskaitė.
Minėjimo dalyvius sveikino Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras dr. Leonas Milčius.
Minėjimo rengėjas – Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas, o partneriai – Europos etninės žiniasklaidos ir žurnalistų asociacijos prezidentas Viktor Černišuk, LPKTS Kauno filialas, pirmininkas Vladas Sungaila, XXVII knygos mėgėjų draugija, pirmininkė Dalia Poškienė, Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius dr. Remigijus Jankauskas bei LŠS Vytauto Didžiojo II-osios rinktinės Kauno 202 kuopos vadas Julius Proškus.
Šiemet, balandžio 16 d., sukako 135 metai, kai Juozo ir Agotos (Šimkutės) Voldemarų šeimoje, Vilniaus gubernijoje, Švenčionių apskrityje, Tverečiaus parapijoje, Dysnos kaime gimė Augustinas Voldemaras – vienas iš žymiausių tarpukario Lietuvos intelektualų, pirmasis nepriklausomos Lietuvos Ministras Pirmininkas, profesorius, poliglotas, vertėjas, publicistas, laikraščio redaktorius.
Augustinas Voldemaras vadovavo I (1918) ir XIV (1926–1929) Ministrų kabinetams, buvo pirmasis užsienio reikalų ministras (dirbo šešiose Vyriausybėse) bei krašto apsaugos ministras (dirbo dvejose Vyriausybėse), III Seimo narys (1926), 1921–1924 Kauno savivaldybės tarybos narys, Permės ir Lietuvos universitetų profesorius. Mirė 1942 m., gruodžio 16 d., Maskvoje, Butyrkų kalėjime.
Kodėl informacijoje apie minėjimą nėra nė žodelio apie jo santykius su Smetona, o gal apie tai ir minėjime nieko nebuvo pasakyta. Ar tas tiesos nesakymas nėra likęs iš sovietinės praktikos.
Kokių intencijų vedamas Voldemaras nulėkė Lietuvon į rusų glėbį ,nepamirškit parašyt gerbėjams:)
Reikia jungti jaunimą, mokyklas į renginius. Negalime gyventi vien praeitimi, jau vaikštome su lazdutėmis į minėjimus, o mūsų jaunimas žaidžia kompiuteriais, eina į barus ir važiuoja „tolyn“ didesnių pinigų. Augančiai kartai neugdomas patriotizmas. Visuomeninės ir valstybinės organizacijos negina tautinio imuniteto, jis yra žlugdomas, mindomas Vakarų iškrypėliškų „tradicijų“.