Kovo 30 dieną, Zarasų krašto muziejuje, atidaryta ignalinietės dailininkės Nijolės Trinkūnienės tapybos ir margučių paroda „Kūryba – mano dienoraštis“.
Joje eksponuojamos 34 žydinčios, vasaros grožiu alsuojančios drobės ir net 500 nuostabių, vašku margintų margučių.
Zarasuose, autorei buvo smagu pamatyti gerai pažįstamus veidus, susipažinti su jos kūryba besidominčiais, pasidalinti savo jausmais ir pasisemti gerų emocijų. Juk dailininkui paroda – tai šventė, naujas įkvėpimas ir įvertinimas…
Parodą ir jos autorę pristatęs iš Ceikinių kilęs muziejininkas Vasilijus Trusovas su dideliu džiaugsmu kalbėjo apie „savo zemliokę – įdomią, veiklią, be galo kūrybingą asmenybę“. Parodą jis pavadino dviejų kaimynų susiėjimu ir puikia velykine dovana. Pati autorė sakė, kad tai jau 12-oji jos asmeninė tapybos ir 5-oji margučių paroda, o paveikslus ir margučius vienoje erdvėje pristatyti paskatino Velykų šventė, kiekvieną pavasarį mums kalbanti ir apie Kristaus prisikėlimą, ir apie žmogaus dvasios, gamtos atbudimą.
Gamta Nijolės paveiksluose ypatingai džiuginanti akį, kelianti dvasią į gražesnę, kilnesnę, viltingesnę realybę. Paveiksluose akį traukia plyštantys lelijų žiedai, ryškios, tarsi visą vasaros dienos šviesą sugėrusios, piliarožės, džiugios gėlių puokštės, natiurmortai, gimtųjų vietų peizažai, mielos Naujojo Daugėliškio, Kačergiškės bažnytėlės, Ignalinos ežerai ežerėliai… Yra ir romantiškų jūros vaizdų, ir senųjų miestų gatvelių. Tai vis pernai Šventojoje ir Čekijoje vykusių plenerų darbai. Bet daugiausia paveikslų pristato gimtąjį kraštą. „Labai myliu Ignaliną, nepaprastą jos aurą, gamtą, žmones. Gera man joje gyventi ir kurti. Atvežiau šio nepaprasto žemės kampelio grožio ir Zarasams…“, – sakė dailininkė.
Kartu su tapyba eksponuojami margučiai parodo autorės pagarbą liaudies menui, papročiams, iš protėvių paveldėtų raštų ir spalvų įvairovei. Kiekvienas jų išskirtinis, nepakartojamas. Nijolei labiausiai patinka marginti vašku, o paskui kiaušinius ji dažo aniliniais arba pačios iš juodalksnio ir ąžuolo žievės pagamintais natūraliais dažais. Todėl vieni net kelių spalvų, kiti – juodai balti. Jų raštai tokie paprastai įmantrūs, iškalbingi ir paslaptingi, saugantys dvasinę mūsų tautos patirtį. Moteris visas žinias po kruopelytę ilgą laiką rinko, o dabar jau ir kitus gali šio dailiojo amato pamokyti. N. Trinkūnienės margučių nuotraukos įdėtos ir jų marginimo būdai aprašyti naujoje Odetos Bražėnienės knygoje „Margučių marginimas Aukštaitijoje“.
