Tikriausiai daugelis esame buvę Alpėse. Tai milžiniškas, aukščiausias ir didžiausias Europos kalnų masyvas. Vieni einame kalnų takais ir slėniais, kopiame aukštyn ir žavimės pasauliu. Kiti važiuojame dviračiais tam skirtais kalnų keliais ir takeliais. Tačiau ar galima kalnus panaudoti ne tik turizmui ar sportui, bet ir energetikai? Pavyzdžiui, elektros energijai saugoti ir gaminti?
Kaip sugalvojo energetikai, taip ir padarė – rytinėje Šveicarijos dalyje, šalia miestelio Linthal, jie pradėjo statyti milžinišką hidroakumuliacinę elektrinę. Į kalnus reikėjo transportuoti gausybę sunkiasvorės technikos. Įranga buvo keliama aukštyn naudojant įspūdingus lyninius keltuvus. Šie lynai leido užkelti ekskavatorius, buldozerius, sunkvežimius, kranus ir kitą techniką bei įvairiausio dydžio konstrukcijas sveriančias iki 30 tonų. Taip pat reikėjo užkelti tūkstančius tonų cemento, plieno ir kitų medžiagų. Procesą apsunkino tai, kad statybvietėse trūko vietos. Reikalingos medžiagos turėjo būti pristatytos būtent tada, kai jų reikia, nes tiesiog trūko aikštelių joms laikyti.
Šveicarijos Linth-Limmern elektrinės projektavimo ir statybų darbai truko daugiau nei dešimt metų. Kadangi kalnuose oro sąlygos yra permainingos, esant tinkamam orui, buvo dirbama 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Elektrinę statė daugiau nei 3000 darbininkų, inžinierių, įvairiausių specialistų, kurie įdėjo daug pastangų ir sveikatos. Projekto biudžetas siekė 2,1 milijardo Šveicarijos frankų. Plačiau apie šį įspūdingą inžinerinį projektą sužinosite pažintinėje „Mokslo sriubos“ laidoje.
Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar – per www.youtube.com paskyrą.
Kruonis ir didesnė ir pastatyta lygumoje, kai yra sunkiau padaryti talpą, nei tarpeklyje.