Nuo pat žmogaus gimimo iki senatvės mažytė skydliaukė reguliuoja medžiagų apykaitą, energijos panaudojimą ir saugojimą, skatina psichinį ir fizinį vystymąsi, turi įtakos visų gyvybiškai svarbių organų veiklai ir kt. Kas nutinka, kai jos veikla sulėtėja ir susergama hipotireoze? Kaip šį pavojingą sutrikimą pastebėti ir gydyti? Kodėl pacientui verta vesti skydliaukės rodiklių dienyną?
Po tokius skydliaukės ligos labirintus pakvietė „pakeliauti“ Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė, Karoliniškių poliklinikos Konsultacijų skyriaus vedėja gydytoja endokrinologė dr. Lina Zabulienė ir Vilniaus rajono centrinės poliklinikos gydytoja endokrinologė Eglė Rudinskienė, neseniai išleidusios pacientams bei šeimos gydytojams, studentams skirtą nemokamą leidinį „Hipotireozė: įžvalgos ir patarimai“.„Kaklo priekyje esanti drugelio formos skydliaukė gamina labai aktyvias medžiagas – hormonus, kuriuos išskiria į kraują. Ji organizme yra tarsi reguliuojantis eismą šviesoforas: kol jis veikia – judėjimas vyksta nenutrūkstama tvarkinga eiga, o sugedus – ilgainiui įsivyrauja chaosas“, – primena dr. L. Zabulienė, su kuria kalbėta apie prisnūdusios skydliaukės keliamą pavojų ir pagalbos sergantiesiems būdus.
– Atrodytų, kad šiais laikais apie ligas galima gauti įvairios informacijos vos pateikus užklausą internete. Kodėl prireikė parašyti išsamią knygelę apie hipotireozę?
– Gyventi sergant hipotireoze reikia mokytis – tiksli ir teisinga informacija yra šios ligos kontrolės sėkmės raktas. Šiuo metu internete galima rasti įvairios informacijos apie daugelį susirgimų. Tačiau dažnai vienas šaltinis kopijuoja kitą, pakeliui suklystama, nutylima akivaizdi tiesa ar praleidžiamos svarbios, tik gydytojui žinomos detalės.
Pastebime, kad dažnas pacientas mena viską žinąs apie savo ligą iš viešosios erdvės, kaimynų ir giminių, kurie turi savo patirtis ir įsitikinimus, tad ne visuomet išklauso ir išgirsta gydytojus. Kita vertus, medikai neretai tikisi, kad sergantysis lėtine liga jau turi pakankamai jam būtinos informacijos.
Pacientų mokymas – tai kertinis akmuo valdant visas lėtines ligas. Anksčiau su kolegomis esu išleidusi keletą šviečiamųjų leidinių apie cukrinį diabetą. Vienas iš jų tapo populiariausiu šalyje. Kadangi matome prasmę šviesti sergančiuosius, šį kartą prisilietėme prie neatskleistos skydliaukės ligų zonos.
– Ką reiškia sirgti hipotireoze?
– Kai skydliaukės veikla nuslopsta, jos ląstelės gamina nepakankamai ar visai negamina gyvybiškai svarbių hormonų. Hipotireozė sutrikdo normalią organizmo procesų pusiausvyrą, o sulėtėjus jo fiziologiniams procesams pasireiškia įvairūs negalavimai.
Pastebime, kaip žiemiški orai keičia mūsų nuotaiką bei gyvenimo įpročius – mažiau juokiamės ir tampame rimtesni, pradeda varginti šaltis, dažnai net tingisi išeiti iš namų ar susitikti su draugais. Taip ir nuslopus skydliaukės veiklai – lėta dienų eiga tampa įprasta, aplinka įgyja matinį atspalvį, susiaurėja interesų ratas, norisi tik ilsėtis, snausti, susigūžti. Kai kurie susirgusieji nurodo keistą ir nenusakomą pojūtį – gyvenimas tampa lyg sulėtintas nebylus filmas.
Hipotireozės pradžioje negalavimai reti. Tačiau ilgainiui negydoma liga sukelia įvairius sveikatos sutrikimus – vargina mieguistumas, nuovargis, vangumas, gali pablogėti atmintis, išsausėja oda, lūžta plaukai, paburksta veidas, kimsta balsas, auga svoris, užkietėja viduriai, sutrinka menstruacijų ciklas ir kt. Gera žinia yra ta, kad šiuo metu tikslūs kraujo tyrimai padeda anksti nustatyti skydliaukės veiklos sutrikimą, o trūkstamus hormonus atstoja saugus ir veiksmingas kasdienis gydymas sintetiniais hormonais.
– Kokio masto problemą kelia hipotireozė?
– Skydliaukės veikla sulėtėjusi apie 8 proc. suaugusių Europos gyventojų. Moterys hipotireoze serga 5–10 kartų dažniau nei vyrai. Mažiau nei trečdaliui pacientų prireikia gydymo dėl ryškių negalavimų. Daliai žmonių skydliaukės veiklos sutrikimai nustatomi tik atsitiktinai atlikus laboratorinius tyrimus.
Dažniau serga vyresni nei 60–65 m. amžiaus asmenys, jei jų šeimoje yra sirgusių skydliaukės ligomis, moterys, ypač pirmuosius 6 mėnesius po gimdymo ir menopauzės metu ar negalinčios pastoti, žmonės, kuriems buvo taikytas galvos, kaklo ar viršutinės krūtinės dalies spindulinis gydymas, sergantieji kitomis genetinėmis ar autoimuninėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis.
Hipotireozės atvejų nustatoma vis daugiau. Tai gali skatinti paveldėtas polinkis, jodo stygius ar perteklius, aplinkos užterštumas, įvairios natūralios fiziologinės būklės (nėštumas, menopauzė ir kt.), netaisyklinga mityba, stresas, ilgalaikis nuovargis, tam tikros ligos ir kt. Sergamumo statistiką gali auginti ir didesnis visuomenės išprusimas, geresnės diagnostikos galimybės.
– Daugybė žmonių įsitikinę, kad skydliaukės veiklos sutrikimą dažniausiai lemia būtent jodo trūkumas. Kaip yra iš tiesų?
– Jodas yra būtinas mikroelementas skydliaukės hormonų sintezei. Šio mikroelemento ir skydliaukės ryšių pynė skaičiuoja daugiau nei 4700 metų. Tačiau ne tik jo stoka, bet ir perteklius yra žalingas skydliaukės veiklai. Nustatyta, kad pakankamai sumažinus jodo stoką maiste bei aplinkoje dažniau aptinkami antikūnai prieš skydliaukės audinį – sergama autoimuniniu tiroiditu. Šia liga serga apie 10–12 proc. gyventojų. Kas iš tiesų skatina vystytis autoimuninį skydliaukės pažeidimą vis dar tiriama. Sergant autoimuniniu tiroiditu, kuris hipotireozę sukelia dažniausiai, patariama vengti jodo pertekliaus maiste.
– Kodėl hipotireozė neretai diagnozuojama pavėluotai? Gal galima ją atpažinti neatlikus skydliaukės hormonų tyrimo?
– Hipotireozė įtariama, jei yra rizikos veiksnių, vargina bloga savijauta, yra išorinių ligos požymių. Tačiau vieni asmenys gali turėti daug ir įvairių simptomų, kiti – kelių simptomų derinį arba nė vieno. Tad vien tik klinikinių simptomų ir požymių ligai nustatyti nepakanka – būtini laboratoriniai kraujo rodiklių tyrimai, kuriuos interpretuoti turi gydytojas.
Nėra vieningos nuomonės dėl visuotinės atrankos ir profilaktinių skydliaukės hormonų tyrimų, tačiau tam tikriems asmenims pavojus susirgti yra žymiai didesnis, todėl jiems verta reguliariai išsitirti. Skydliaukės hormonų tyrimai svarbūs tiek siekiant nustatyti beprasidedančią ligą, tiek ir stebėti jos eigą. Sveiko žmogaus tireotropinio hormono (TTH) rodiklis svyruoja tarp 0,4 ir 4 mIU/l. Šio rodiklio normos ribos nėščiosioms, vaikams ir vyresniems asmenims skirtingos. Skydliaukės veiklai vertinti kraujyje tiriami ir laisvojo tiroksino bei laisvojo trijodtironino rodikliai.
– Kodėl atliekamas antikūnų prieš skydliaukės audinį tyrimas?
– Antikūnų suradimas lemia, kokią gydymo taktiką pasirinks gydytojas, kokios prevencijos priemonės būtų naudingos, kaip dažnai reikia stebėti skydliaukės veiklą. Teigiami antikūnai yra galingas prognostinis veiksnys hipotireozei rastis – jų turinčių moterų tikimybė susirgti hipotireoze padidėja 8 kartus, vyrams – net 25 kartus.
– Leidinyje pacientui siūlote pačiam pildyti skydliaukės rodiklių dienyną. Sunku gydyti hipotireozę?
– Dažniausiai hipotireozės gydymas nepasižymi netikėtumais – tai tarsi važiavimas saugiu traukiniu: žinome, iš kur jis išvažiuoja, kur ir kada atvyks. Kasdien tinkamai vartojant vaistus skydliaukės hormonų trūkumas visiškai atstatomas. Dauguma sergančiųjų bendros būklės pagerėjimą pastebi per keletą savaičių. Tais atvejais, kai hipotireozė yra sunki, prireikia daugiau laiko.
Labai svarbu prisiminti, kad šios ligos gydymas yra visą gyvenimą trunkantis įsipareigojimas. Todėl laikotarpyje tarp apsilankymų pas gydytoją pacientui labai svarbu mokėti savimi pasirūpinti ir pačiam. Nuosekliai pildydamas skydliaukės rodiklių dienyną jis gali suprasti siektinus gydymo tikslus, stebėti tyrimų ir vaistų dozės pokyčius, matyti pasiekimus. Tai sergantiesiems padeda laikytis nustatyto gydymo, kuris leidžia jaustis sveikiems, o tuomet sugrįžta džiugesys ir gyvenimo spalvos, noras veikti, kurti, atrasti ir dalintis.
