Pirmadienis, 19 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename

www.alkas.lt
2018-02-18 18:18:56
6
Justinas Marcinkevičius | A. Aleksandravičiaus nuotr.

Justinas Marcinkevičius | A. Aleksandravičiaus nuotr.

Justinas Marcinkevičius | Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.
Justinas Marcinkevičius | Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.

Vasario 23 dieną, penktadienį, 18 val., Vilniaus knygų mugėje, bus pristatoma knyga – „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“. Renginyje dalyvaus literatūros kritikas Valentinas Sventickas, poeto dukra Jurga Marcinkevičiūtė, profesorė Viktorija Daujotytė, žurnalistas Audrius Siaurusevičius ir filosofas, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis.

Didžiajai daliai Lietuvos žmonių gana pasakyti vardą ir pavardę – Justinas Marcinkevičius, – ir yra aišku, apie ką kalbama. Tai aukščiausias titulas, kokio gali sulaukti viešas žmogus. Kad tokio statuso nusipelnytų poetas – tikra retenybė, jeigu pamatytume save tarp kitų tautų. Kurios panašiai didžiuojasi atradėjais ir išradėjais, politikos arba populiariosios muzikos žvaigždėmis. Septyneri metai praėjo po poeto netekties 2011 m., vasario 16-ąją, bet atminimas gyvas. Teisi Viktorija Daujotytė: „Taip, Justinas Marcinkevičius buvo daugiau negu poetas. Virš jo kūrybos ir asmens buvo susidariusi ypatinga aura – slaptojo lietuviškumo prasmės ją kėlė ir laikė.“

Justinas Marcinkevičius | Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos rinkinio nuotr.
Justinas Marcinkevičius | Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos rinkinio nuotr.

Beveik kartu pasirodė dvi reikšmingos knygos – Justino Marcinkevičiaus kūrybos rinktinė ir prisiminimai apie poetą. Abi knygas sudarė literatūros kritikas Valentinas Sventickas. Rinktinė „Amžiaus pabaiga“ publikuojama serijoje „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ ir yra paskutinė, keturiasdešimt antroji, serijos knyga. Joje skaitytojai ras žinomiausių poeto eilėraščių, rašytų XX amžiuje, poemų, dramą „Mindaugas“, esė „Taburetė virš galvos“, taip pat šią seriją ir Marcinkevičiaus kūrybą palydinčius tekstus.

Svarbiausias Marcinkevičiaus kūrybos ir veiklos motyvas, įsitvirtinęs apie 1964 metus, – tautos ir jos kultūros garbė, jos išlikimas. Nacionalinę savigarbą ypatingai gaivino poetinių dramų trilogija, iškėlusi valstybės, rašto ir meno paskirties istorinius vaizdus.

J. Marcinkevičius. „Amžiaus pabaiga“ | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.
J. Marcinkevičius. „Amžiaus pabaiga“ | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.

Dramatiškai skamba paties Marcinkevičiaus dienoraštinė esė „Taburetė virš galvos“, kurios pilnas tekstas pirmą kartą spausdinamas tik dabar. Rinktinės sudarytojo liudijimu, šis esė variantas surastas aplanke, ant kurio buvo parašyta: „Tik po mirties!“

Vaizdų skalė atsiminimuose plati – nuo vaiko dienų iki saulėlydžio, nuo privataus gyvenimo iki dalyvavimo politikoje, Nepriklausomybės atkūrimo veiksme. Knygoje „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“ prisiminimais dalijasi šešios dešimtys žmonių – poeto dukra Jurga, rašytojai, visuomenės ir kultūros veikėjai, žurnalistai, pedagogai, mokslininkai, mokslo draugai. Gyvą poeto vaizdą susikūrė jo laiko žmonės, skaitydami poeziją, draminę trilogiją, žiūrėdami spektaklius, girdėdami literatūros vakaruose, per radiją ir televiziją. Marcinkevičiaus kūrybos ir veiklos ašis – tautos ir jos kultūros išlikimas. Poetas apmąstė svarbiausius savojo laiko klausimus, atspindėjo amžininkų savimonę, gebėjo pasakyti, ką išgyvena tauta lemtingais atvejais. Justino Marcinkevičiaus svarbą lietuvių kultūrai įvertino ir Tomas Venclova: „Maironis yra simbolinė mūsų pirmojo Atgimimo figūra, B. Brazdžionis – pirmosios Nepriklausomybės ir jos netekimo, Just. Marcinkevičius – antrosios Nepriklausomybės figūra.“

„J. Marcinkevičius. Kokį jį prisimename“ | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.
„J. Marcinkevičius. Kokį jį prisimename“ | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.

Poetas Justinas Marcinkevičius aktyviai dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrime, buvo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys, Lietuvos mokslų akademijos narys. Susilaukė ir kritikos, puolimų – tiek iš valdžios žmonių, politikų, žurnalistų, tiek iš jaunosios kartos humanitarų. Iš skirtingų nuomonių, prisiminimų, detalių dėliojasi ne tik Justino Marcinkevičiaus paveikslas, bet ir kelių lemtingų Lietuvos gyvenimo dešimtmečių ypatybės, kryptys, prieštaravimai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. 2013 metais minime Bernardo Brazdžionio 106-ąsias gimimo metines
  2. Bernardo Brazdžionio premija įteikta rašytojai Aldonai Ruseckaitei (nuotraukos)
  3. V.Kaziela: Poezijos skaitymas yra artimas pokalbis su įdomiu žmogumi
  4. Mirė poetas Vytautas Vilimas Skripka (eilėraščiai)
  5. Parengta virtuali paroda apie dr. Joną Šliūpą
  6. Iš tikrųjų puolamas ne Poetas
  7. Bus minimos Oskaro Milašiaus 140-ųjų gimimo metinės
  8. Vrublevskių bibliotekoje vyks vakaras, skirtas Eduardui Turauskui
  9. V.V.Landsbergis: Pasaulio pabaiga yra dabar
  10. Kauniečiui Donaldui Kajokui paskirtas Baltijos Asamblėjos apdovanojimas
  11. Išleisti nauji Justino Marcinkevičiaus eilėraščiai
  12. Seime pristatoma paroda apie poeto J. Marcinkevičiaus gyvenimą ir kūrybą
  13. Mokslų akademijoje vyks konferencija apie J.Marcinkevičių ir pastangas išsaugoti valstybinį mąstymą
  14. Pristatoma virtuali paroda skirta M. Martinaičio 80-osioms gimimo metinėms
  15. Poeto V. P. Bložės eilių klausysis angelai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pasirinkite kategoriją

    Pastabos 6

    1. Vytautas iš Šlavėnų kaimo says:
      7 metai ago

      Jo AUROS labai nemėgo prezidentu norėjęs Landsbergių Vytukas. Putinaitė ieškojo ”sliekų” poeto biografijoje. Tegu. Apsieisime mes be jų, o štai JUSTINAS MARCINKEVIČIUS – mūsų poetas, jo AURA virš mūsų plevena ir Vilties šiek tiek skleidžia.

      Atsakyti
      • jurgis says:
        7 metai ago

        čia tu kiek šieną ravi…išgerk raminančių…

        Atsakyti
    2. T0mas J. says:
      7 metai ago

      Nuo mūsų, gyvųjų, priklauso, KAIP mes išėjusius žmones prisimenam – teigiamai ar neigiamai. Asmeniškai aš visus gyvus ir mirusius komunistus vertinu neigiamai – taip jau esu išauklėtas. Normalių, sveikų, neišsigimusių žmonių visuomenėje kolaborantams būtų jaučiama mažų mažiausiai tyli santūri panieka. Ar normalus žmogus laisvanoriškai stotų į organizaciją, kuri vykdė tavo tautiečių genocidą, atėmė iš šeimų beveik visą turtą, paliko be pragyvenimo šaltinio – atėmė žemę (dažnais atvejais uždirbtą kruvinu prakaitu), arklius, pastatus; trėmė į Sibirą, kur tūstančiai lietuvių paliko lapėms ištąsyti savo kaulus?! Jei lietuvis savanoriškai stoja į visa tai įvykdžiusią organizaciją – jis ne žmogus, jis blogiau už gyvulį. Būtų mano valdžia, – aš tokį palikčiau gyvą tik su viena sąlyga: jei jis pripažintų savo kaltę, sakytų ir pažadėtų: “esu niekingas bailys, man iš baimės buvo protas pasimaišęs, pasižadu niekada nepretenduoti į jokias vadovaujančias pareigas, neiti į jokią valdžią”.
      Pedagogas, žurnalistas, partizanų vadas, rezistentas, kovotojas už Nepriklausomybę brigados generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas 1957 m. lapkričio 29 d. Vilniuje buvo nužudytas LTSR Aukščiausiojo Teismo sprendimu. Palaidojimo vieta nežinoma. Tais pačiais metais LTSR rašytojų sąjungos narys, poetas, žurnalo „Pergalė“ atsakingasis sekretorius Justinas Marcinkevičius įstojo į TSKP ir išbuvo joje daugiau kaip 30 metų (!).
      Kiekvienam savo.

      Atsakyti
    3. Dočys says:
      7 metai ago

      Taip, Justinas Marcinkevičius buvo daugiau negu poetas. Jis buvo okupanto represinės organizacijos, kuri organizavo, kontroliavo ir vykdė visus nusikaltinus Lietuvoje narys, ideologijos reiškėjas, skatintojas ir organizatorius, sėkmingai lipantis tos organizacijos karjeros laiptais. Niekada neatsiprašęs tautos už padarytas skriaudas ir aktyvų dalyvavimą nusikalstamoje veikloje, už savo tautos išdavystę.
      Galime mėgautis poezija, bet nedrįskime mėgautis nusikaltimais ir tarnavimu okupantui, kolonizavusiam1/6 žemės rutulio ir plėšiančio kaimyninių tautų turtą ir laisvę!

      Atsakyti
    4. Gražina says:
      6 metai ago

      Taip, Justinas Marcinkevičius buvo komunistų partijoj. Tačiau jis niekada nebuvo kolaborantas, jis nežudė, neplėšė, nedalyvavo žmonių vežime į Sibirą, nebuvo stribas, bent aš apie tai niekada nieko negirdėjau ir neskaičiau. Jis neturėjo atsiprašyti Tautos, nes nebuvo jai nusikaltęs. Komunistų partijos teorija labai skiriasi nuo praktikos ir yra gana patraukli. Todėl nemanau, kad komunistas ir kolaborantas yra vienas ir tas pats. Ne, niekada nebuvau įstojusi į komunistų partiją, nes jau tada mačiau, kad ne visi komunistai yra komunistai, o didžioji dalis jų yra kolaborantai, karjeristai ir kitokie brudai. Jau tada, tarybiniais metais pasakiau, kad aš į tą duobę nepulsiu – išmeskite 95 procentus blogiukų, tada aš pagalvosiu. Mielieji, negalima būti tokiems užsispyrusiems. Reikia atskirti grūdus nuo pelų. Įstojimas į komunistų partiją, tai nereiškia Tautos išdavimo. A. Brazauską Tauta išrinko prezidentu, nors aš apie jį nerašyčiau kaip apie J. Marcinkevičių. Ir nežinau, ar A. Brazauskas padarė Lietuvai daugiau blogo ar gero.
      Justinas Marcinkevičius buvo ir yra Žmogus iš didžiosios raidės!
      Justinas Marcinkevičius yra Lietuvos Siela ir Sąžinė!
      Paskaitykite jo kūrybą, pradėkite nuo “Dienoraštis be datų”, nuo jo trilogijos. Ir nors TOmas J, kažkada rašė, kad daug poetų rašė apie Lietuvą, ir aš sutinku bei vertinu jų kūrybą, būtent, Lietuva skanuoti žmonės prie seimo, televizijos bokšto, spaudos rūmų, pradėjo nuo J. Marcinkevičiaus trilogijoje aprašytos vienuolio ir špitolnikų pamokos, kurioje vienuolis mokė špitolnikus perskaityti žodį Lietuva, o paskui visi kartu skanavo: Lie – tu – va. O kaip gražiai jis aprašė žodį – Lietuva, kuri ir volunge skambėjo ir medumi kvepėjo… Būtinai paskaitykite.

      Atsakyti
    5. Nuoroda says:
      2 metai ago

      Poeto J. Marcinkevičiaus įamžinimo konkursas sulaukė 16 projektų
      – diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/poeto-j-marcinkeviciaus-iamzinimo-konkursas-sulauke-16-projektu-1117242

      Atsakyti

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Naujienos

    G. Paluckas lankosi Suomijoje
    Lietuvoje

    G. Paluckas susitiko su aukščiausiais Suomijos vadovais

    2025 05 19
    Kavos pupelės „Bazzara Dodicigrancru“
    Gamta ir žmogus

    Kavos pupelės brangsta: kaip verslui išvengti išaugusių kaštų?

    2025 05 19
    Gitanas Nausėda ir Andžejus Duda
    Lietuvoje

    Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų susikitime – saugumo klausimai

    2025 05 19
    Elektra | pixabay.com nuotr.
    Energetika

    Daliai vartotojų visuomeninis elektros tiekimas užtikrinamas iki 2030 m.

    2025 05 19
    Lietuvoje lankosi Norvegijos gynybos ministras
    Lietuvoje

    Lietuvoje lankosi Norvegijos gynybos ministras

    2025 05 19
    Vairuotojo pažymėjimas | vrm.lrv.lt nuotr.
    Lietuvoje

    Paprastėja JK išduotų vairuotojo pažymėjimų keitimo tvarka

    2025 05 19
    Registrų centras | Registrų centro nuotr.
    Lietuvoje

    Registrų centrui iškelti nauji ambicingi lūkesčiai

    2025 05 19
    Valakampių tiltas
    Lietuvoje

    Įsigaliojo eismo ribojimai vykstant Valakampių tiltu

    2025 05 19

    SKAITYTOJŲ PASTABOS

    • Kažin apie R. Jezukevičienė. Du įmanomi būdai pavardėms susidaryti
    • Cumelolc ar Cumelouc ? apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
    • >Naivus klausimas apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas
    • Vilnai Sūr meoluc apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse

    NAUJAUSI STRAIPSNIAI

    • Coinsdrom apžvalga: kas nutiktų, jei fiat valiutos žlugtų, o kriptovaliutos laimėtų?
    • G. Paluckas susitiko su aukščiausiais Suomijos vadovais
    • Kavos pupelės brangsta: kaip verslui išvengti išaugusių kaštų?
    • Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų susikitime – saugumo klausimai
    Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

    Kiti Straipsniai

    Minimos pasieniečio Gintaro Žagunio 34-osios žūties metinės

    Minėsime pasieniečio Gintaro Žagunio 34-asias žūties metines

    2025 05 19
    Biržiečius džiugimo senovinių automobilių paroda „Nesenstanti Klasika“

    Netradicinės investicijos: kokie pomėgiai gali virsti turtais

    2025 05 17
    Europos muziejų naktis Laisvės kovų muziejuje | lnm.lt nuotr.

    Paskelbta šių metų muziejų nakties dienotvarkė: atidarytos durys, atvertos istorijos

    2025 05 17
    61-asis „Poezijos pavasaris“ skelbia dienotvarkę: eilėraščiai sklinda nuo Amerikos iki kūrėjų sodybų Lietuvos miškuose | D. Dirgėlos nuotr.

    61-asis „Poezijos pavasaris“ skelbia dienotvarkę: eilėraščiai sklinda nuo Amerikos iki kūrėjų sodybų Lietuvos miškuose

    2025 05 16
    Muziejų naktis | kernave.lt nuotr.

    Europos muziejų naktį pasitikime ten, kur prasideda mūsų istorija – senojoje Kernavėje!

    2025 05 14
    B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

    V. Valiušaitis. Lenkams – didvyris, lietuviams – grobikas: 90 metų po J. Pilsudskio mirties

    2025 05 12
    Paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nugalėtojai | A. Sartanavičiaus nuotr.

    Paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nugalėtojai

    2025 05 09
    Rimas Jankūnas

    R. Jankūnas. Valstybės vadovas su KGB šešėliu?

    2025 05 06
    Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių stiklo negatyve – Bišpilio (Višpilio) piliakalnis, XX a. 3-4 deš. | B. Buračo nuotr.

    Prieš 735 metus kryžiuočiai puolė Kolainių pilį

    2025 04 25
    Vytauto Didžiojo karo muziejus | VDKM

    Vytauto Didžiojo karo muziejuje vyks Lietuvos krašto apsaugos 35-mečiui skirta konferencija

    2025 04 25

    Skaitytojų nuomonės:

    • Kažin apie R. Jezukevičienė. Du įmanomi būdai pavardėms susidaryti
    • Cumelolc ar Cumelouc ? apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
    • >Naivus klausimas apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas
    • Vilnai Sūr meoluc apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
    • Rimvydas apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
     
     
     
     
     
    Kitas straipsnis
    Dovana Valstybės atkūrimo šimtmečiui – įspūdinga „Šviesos bokštų“ instaliacija

    Dovana Valstybės atkūrimo šimtmečiui – įspūdinga „Šviesos bokštų“ instaliacija

    Sekite mus Feisbuke

    Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
    Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
    Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
     Pradžia

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

     fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

     

    © 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

    • Saulės arkliukai
    • Renginiai
    • Reklama
    • Turinys
    • Apie Alkas.lt
    • Paremkite Alką
    No Result
    View All Result
    • Naujienos
      • Lietuvoje
      • Baltų žemėse
      • Užsienyje
    • Nuomonių ratas
      • Lietuvos kelias
      • Lietuvos kūrėjai
      • Sekmadienio sakmė
      • Akiračiai
      • Lietuvos repolonizacijai – ne!
      • Moksleivių mintys
    • Kultūra
      • Etninė kultūra
      • Mes baltai
      • Kalba
      • Religija
      • Istorija
      • Kultūros paveldas
      • Menas
      • Architektūra
      • Literatūra
      • Kultūros politika
      • Šventės
    • Visuomenė
      • Pilietinė visuomenė
      • Politika ir ekonomika
      • Švietimas
      • Žmonės
      • Užsienio lietuviai
      • Ukrainos balsas
      • Žiniasklaida
      • Laiškai Alkui
      • Pareiškimai
    • Gamta ir žmogus
      • Gamta ir ekologija
      • Šventvietės
      • Energetika
      • Sveikata
      • Psichologija
      • Kelionės
      • Kylam
      • Įvairenybės
    • Mokslas
      • Mokslo naujienos
      • Technika ir technologijos
      • Astronomija ir kosmonautika
      • Mokslo darbai
    • Skaitiniai
      • Žinyčia
      • Lituanistikos klasika
      • Prieškario skaitiniai
      • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
      • Grožinė kūryba
    • Visi rašiniai