P. Šimkavičius. Lietuviai pagerbė Latvijos 1991 metų Barikadų dienų aukas

Sausio 13-ąją, pagerbėme žuvusius Lietuvos laisvės gynėjus languose uždegdami žvakutes, o Nepriklausomybės aikštėje, prie televizijos bokšto ir šalia Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato – atminimo laužus.

1991 m., sausio mėnesį, mes buvome ne vieni, kartu su mumis kovojo ir Latvija, kuri taip pat krauju apgynė savo šalies laisvę.

Prisiminti tą lemtingą sausį žuvusius už Lietuvos ir Latvijos laisvę piliečius yra mūsų pareiga, pagarba žuvusiems ir mūsų tautų vienybės ženklas. Šių metų sausio 27–28 d., Lietuvos patriotinių nevyriausybinių organizacijų atstovai – Gaudentas Aukštikalnis, dim. mjr. Antanas Burokas, ats. mjr. Gintaras Jegelevičius, ats. mjr. Vidmantas Mažeika, Petras Paleckis, Vladas Tumas ir buvęs Ukrainos ambasados Lietuvoje darbuotojas Mikola Dziadzinas (Mikola Dziadzin) – aplankė Latviją ir pagerbė 1991 metų, Barikadų dienų aukas bei Latvijos laisvės kovotojus.

Sausio 27 d., Marupės prieigose, Lietuvos atstovus pirmi pasitiko 1991 metų barikadų statytojų Marupės bendrijos (toliau – Marupės bendrija) vadovas Janis Ozols ir bendrijos narės Laura Liepkalne ir Tatjana Liepkalne.

Pagerbta pirmoji 1991 metų Barikadų dienų auka

Marupės kapinėse, Lietuvos ir Latvijos atstovai uždegė žvakutes, padėjo gėlių ant pirmosios 1991 metų Barikadų dienų aukos kapo – vairuotojo Roberts Mūrnieks. L. Liepkalne papasakojo, kad 1991 m., sausio 16 d., būdamas 38 metų, R. Mūrnieks žuvo nuo Rygos OMON′o kulkos prie Vecmilgravja tilto statomų barikadų, ir kad jo žūties vietoje pastatytas baltas gelžbetoninis kryžius.

Mūrnieks ir kitų laisvės kovotojų pavardės ne vieną kartą skambėjo Marupės kultūros namuose vykusiame iškilmingame minėjime.

Iškilmingas minėjimas Marupėje – pagarba Barikadų dienų aukoms bei pergalės šventė

Iškilmingo minėjimo metu, Marupės kultūros namuose, vyravo nuoširdi pagarbos Barikadų dienų aukoms ir dalyviams bei džiaugsminga pergalės laisvės kovose atmosfera. Susirinkusieji atsistoję pasitiko įnešamas Latvijos, Lietuvos ir Marupės bendrijos vėliavas, sugiedojo dviejų broliškų valstybių ir Marupės bendrijos himnus.

Apie 1991 m., Barikadų dienų įvykius prisiminimais pasidalijo iškilmingo minėjimo dalyviai. Scenos ekrane keitėsi 1991 m., sausio mėnesio įvykių Latvijoje ir Lietuvoje vaizdai. Iškilmingo minėjimo salėje ir foje sukrauti simboliški laužai, šalia kurių degė žvakutės – tai pagarbos Barikadų dienų aukoms ir dalyviams ženklas. Dviejų broliškų respublikų vėliavos bei raudonos ir baltos gėlės – tai pergalės laisvės kovose ir vienybės simbolis.

Iškilmingą atmosferą kultūros namuose vis šildė renginio vedėja, kultūros namų direktorė Ira Dūduma, pakviesdama į sceną meno kolektyvus ir garbingus svečius. 1990-1992 metų Latvijos Liaudies fronto pirmininkui, Latvijos Respublikos Saeimos nariui, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo nariui Romualdui Ražukui pradėjus kalbėti lietuviškai, Lietuvos atstovai atsistoję išklausė jo šiltus žodžius. Saeimos narys R. Ražukas, kreipdamasis į brolius lietuvius, sakė: „Sausio 13-ąją savo didvyriškumu, pasipriešinimu Lietuva davė mums dešimt valandų, per kurias mes pakvietėme į Rygą pusę milijono žmonių. Jeigu nebūtų šito Lietuvos pasipriešinimo, ir priešas būtų atėjęs, viskas būtų vykę kitaip. Ačiū jums! Paldies jums!“

Vilniaus karininkų ramovės viršininko pavaduotojas Gaudentas Aukštikalnis lietuviškai kreipėsi į brolius latvius: „Mums didelė garbė būti Latvijos žemėje ir pagerbti jūsų didvyrius, kurie krito 1991 m., sausio mėnesį. Didelė netektis prarasti savo sūnus, dukras, tėvus, bet be šito iškovoti laisvę, matyt, neįmanoma. Mes iš pradžių irgi labai liūdėjom, rišom gedulo kaspinus, bet monsinjorui Alfonsui Svarinskui patarus, kad tai yra pergalės diena, šia diena reikia džiaugtis. Dar didesnė garbė mums, kad Janis ir Laura mus – Parlamento gynėjus ir Latvijos barikadų statytojus – suartino. Smagu matyti, kad šalia Latvijos vėliavos yra čia ir Lietuvos vėliava. Už jūsų ir mūsų laisvę!“ Lietuvos patriotinių nevyriausybinių organizacijų atstovai palinkėjo nepamiršti Lietuvos, įteikdami po juodos duonos kepalą lietuvių kilmės Latvijos Saeimos nariui R. Ražukui, kuris G. Aukštikalnio sveikinimo žodžius išvertė į latvių kalbą, ir Marupės bendrijos vadovui Janiui Ozols. Laurai Liepkalne įteikta Vilniaus karininkų ramovės atminimo taurė.

Ukrainietis Mikola Dziadzinas renginio dalyviams papasakojo apie 2017 m., rugsėjo 14 d., Vilniaus kongresų rūmuose, vykusį koncertą „Didvyriai nemiršta“, skirtą Rytų Ukrainos savanoriui, Paryžiaus operos teatro solistui Vasilijui Slipakui (Vassyl Slipak) atminti. M. Dziadzinas pasidalijo sumanymu tokį pat koncertą surengti Rygoje ir paprašė iškilmingo renginio dalyvių padėti šį sumanymą įgyvendinti.

Padėkoję už puikiai rengtą šventinį renginį Lietuvos atstovai nakvynei išvyko į Jaunmartini (Jaunmarupė) svečių namus. Kitą dieną laukė Pirmojo pasaulinio karo žymių vietų lankymas, ekskursija į privatų senovinių automobilių, motociklų ir dviračių muziejų Rygoje bei Marupės bendrijos staigmenos.

Pirmojo pasaulinio karo mūšių vietose

Sausio 28 d. rytą, Janis Ozols rengė išvyką į Pirmojo pasaulinio karo legendinių Kalėdų mūšių vietas. Svečiai iš Lietuvos turėjo galimybę apžiūrėti autentiškoje vietoje rekonstruotą vokiečių kariuomenės pirmąją įtvirtinimo liniją – vienintelį tokį objektą Baltijos šalyse, taip pat netoliese esančią Kulkosvaidininkų kalvą, tapusią latvių šaulių didvyriškumo ir atminimo simboliu.

Išvykai artėjant į pabaigą Lietuvos atstovai padėkojo J. Ozols už staigmeną – Pirmojo pasaulinio karo vokiečių apkasuose surengtas šaudymo pratybas iš pneumatinio pistoleto. O Marupės bendrijos atstovėms Astridai Berzinai (Astrīda Bērziņa), Laurai Liepkalne ir Tatjanai Liepkalne už lauko sąlygomis surengtus pusryčius sugrįžusiems iš šaudymo pratybų vyrams.

Viešnagė Latvijoje baigėsi labai maloniu ir turiningu apsilankymu senovinių automobilių, motociklų ir dviračių privačiame muziejuje „Retro-auto muziejus“, į kurį pakvietė jo šeimininkai Diana ir Normunds Orleans, dalyvavę Barikadų dienų renginiuose.

Grįžtant į Lietuvą dim. mjr. A. Burokas pasirūpino relikvijomis Lukiškių aikštėje steigiamam memorialui – paėmė žemės iš 1605 m., rugsėjo 27 d., vykusio Salaspilio (tuo metu Kirchholmas) mūšio lauko.