Psichologijos studijos yra vienos populiariausių Lietuvoje. Pasak ekspertų, šios specialybės patrauklumą lemia nuolatos augantis poreikis – dažnesni patyčių, savižudybių, smurto artimoje aplinkoje, skyrybų atvejai ir pan.
Jų paklausa auga ir mokymosi įstaigose – darželiuose, mokyklose. Todėl visai nenuostabu, kad šios profesijos populiarumas mūsų šalyje skatina aukštąsias mokyklas kurti naujas psichologijos studijų programas, kurios ne visuomet būna akredituotos ar tinkamai parengtos psichologijos studijų procesui vykdyti.
Apie tai, kokia svarbi psichologo specialybė šiandien, kaip nepasiklysti ir teisingai pasirinktibei į ką vertėtų atkreipti dėmesį būsimam studentui, renkantis psichologijos studijų programą, kalbamasi su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros docente dr. Viktorija Čepukiene.
– Kuo psichologo profesija yra patraukli šiuolaikiniam žmogui?
– Psichologo profesija buvo patraukli XX-ojo amžiaus mokslininkams ir praktikams. Šiandien ji patraukli ir šiuolaikiniam žmogui – neabejoju, kad ji nepraras savo patrauklumo ir svarbos ateinančioms kartoms. Ką tokio patrauklaus turi ši profesija, jog sugeba išlaikyti skirtingų kartų atstovų susidomėjimą? Mano manymu, atsakymas yra pačios profesijos prigimtyje: ji padeda suprasti ir pažinti pačią didžiausią pasaulio „mįslę“ – žmogaus vidinį pasaulį.
Psichologijos mokslas nestovi vietoje ir suteikia vis naujų žinių apie tai, kas mes tokie, kodėl mes tokie, kas vyksta su tais, kuriuos didžioji visuomenės dalis mato kaip „sutrikusius“, siūlo mokslu pagrįstus ir veiksmingus pagalbos būdus žmonėms, tiek susiduriantiems su kasdieniais iššūkiais, tiek ir patiriantiems išties dideles psichologines problemas. Psichologijos žinios sėkmingai pritaikomos pačiuose įvairiausiuose kontekstuose, kurie svarbūs mūsų visuomenėje – ugdymo bei sveikatos priežiūros sistemose, teismų ir policijos praktikoje, organizacijose, sporte, žmogiškųjų išteklių vadyboje ir pan. Tad nenuostabu, kad jauni žmonės žavisi galimybe ne tik geriau suprasti save, bet ir įgyti svarbių žinių, kurias pritaikydami, jie galės padėti plėtotis mūsų visuomenei tiek dabar, tiek ir ateityje.
– Kiekviena profesija yra kažkam tinkama arba ne. Kokias asmenines savybes turi turėti psichologas, kad galėtų kokybiškai atlikti savo kaip psichologo darbą?
– XX amžiuje plėtojantis psichologijos mokslui, praktikai ir studijoms buvo bandoma apibrėžti tam tikrų asmenybės savybių svarbą psichologijos profesijos atstovams, tačiau ilgainiui buvo pripažinta, kad toks bandymas iš esmės gali pažeisti žmogaus pamatinę teisę studijuoti tai, ką jis nori. Šiais laikais stojantiesiems į psichologiją nekeliama reikalavimų demonstruoti vienas ar kitas asmenybės savybes. Juo labiau, kad psichologo profesija iš tiesų siūlo labai plačias profesinės veiklos galimybes, pradedant nuo tradiciškai suprantamo psichologo, kaip padedančio spręsti psichologines problemas, vaidmens ir baigiant mokslininko, dėstytojo vaidmenimis. Kita vertus, psichologijos profesijos atstovų vienas pagrindinių darbo įrankių yra mąstymas, tad šį darbą lengviau dirbti žmonėmis, kurie linkę reflektuoti, analizuoti, kritiškai mąstyti, ieškoti sąsajų ir pan. Ne mažiau svarbios ir tokios savybės, kaip empatiškumas, t. y. gebėjimas įsijausti į kitus, noras pažinti save ir kitus, atsakomybė, tokios pamatinės vertybės, kaip pagarba kitų asmenų teisėms ir orumui, nediskriminacija, gėrio siekis.
– Nemažai universitetų Lietuvoje būsimiems studentams gali pasiūlyti psichologijos studijų programą. Kuo šios studijos ypatingos Jūsų universitete?
– VDU psichologijos programa atgimė kartu su Lietuvos nepriklausomybe. Ši studijų programa vykdoma nuo 1991 m., tad programos tradicijas ir turinį kūrė iškiliausi Lietuvos išeivijos psichologai, vėliau jį formavo nepriklausomi Lietuvos monkslininkai praktikai. Psichologijos bakalauro programa atitinka „EuroPsy“ (Europos psichologijos sertifikato) standartus ir yra gerai vertinama tarptautinių ekspertų. Pabaigusieji programą gali tęsti studijas bet kurioje socialinių mokslų ar kitos srities magistrantūros programoje bei psichologijos krypties magistrantūros studijose ir tokiu būdu įgyti dominančią specializaciją bei tapti kvalifikuotais psichologais sveikatos, ugdymo, organizacijų ar kitose psichologijos srityse. Universitete veikia ir praktinė erdvė – psichologijos klinika. Svarbu ir tai, kad studijų procese įgyjamas psichologijos žinias ir mokėjimus besimokantieji gali pritaikyti asmeniniame gyvenime, siekdami asmeninių pokyčių bei geresnių santykių su aplinkiniais.
– Kiekvienas, pasirinkdamas savo profesiją, dažnai pagalvoja ir apie jos sėkmę darbo rinkoje. Kokios nusimato darbo perspektyvos, pabaigus psichologijos bakalauro studijas?
– Absolventas, pabaigęs psichologijos bakalaurą, gali dirbti psichologu švietimo (mokslo ir mokymo), socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos įstaigose, pramonės ir viešojo administravimo įmonėse. Taip pat ir savo kompetencijos ribose su priežiūra atlikti pagrindines psichologo funkcijas: psichologinio vertinimo, psichologinės pagalbos bei švietimo. Be to, tokių studijų baigimas suteikia galimybę dirbti įvairiose organizacijose bei komandose, kurių veiklų įgyvendinimui svarbios psichologijos žinios apie asmens ir grupių funkcionavimą.
– Kokie reikalavimai yra keliami aukštosioms mokykloms Lietuvoje, kurios rengia kvalifikuotus psichologus?
– Mūsų šalyje psichologijos specialybei yra keliami aukšti reikalavimai, kuriuos reglamentuoja ne tik Lietuvos Psichologijos studijų krypties aprašas, bet ir Europos psichologijos asociacijų federacijos apibrėžti „EuroPsy“ standartai. Todėl tam, kad studentas įgytų psichologo bakalauro kvalifikaciją ir turėtų teisę tęsti studijas psichologijos krypties magistrantūroje, programa išskirtinai turi būti skirta psichologijos studijoms. Programa turi atitikti ir keliamus reikalavimus materialiesiems ištekliams, tokiems kaip psichologijos laboratorijos ir pan. Labai gaila, kad vis dar atsiranda aukštųjų mokyklų, kurios reklamuoja savo psichologijos studijų programas, neatitinkančias šių reikalavimų, taip klaidindamos būsimus studentus, kurie nori įgyti kvalifikuoto psichologo specialybę.
– Kaip tarp daugybės pasirinkimo atpažinti netinkamai parengtą psichologijos studijų programą ir žinoti, kad tavo pasirinkimas yra geras?
– Visų pirma, studijų programa turi turėti aiškią studijų kryptį. Antra, siūlomą studijų programą turi sudaryti tikrai ne vienas psichologinis dalykas, turi būti aiškūs kiti studijų dalykų pavadinimai bei jų turinys. Psichologijos programoje dėstantys dėstytojai turi turėti aukštą mokslinę ir pedagoginę kvalifikaciją psichologijos kryptyje.
Taip pat svarbu, kiekviena vykdoma studijų programa aukštojoje mokykloje turi būti akredituota – tai yra vieša informacija, jeigu taip nėra, tai reiškia, kad dėl esminių trūkumų, programos negalima vykdyti (grėsmė programos uždarymui), o pastebėtus trūkumus dažniausiai būna sunku ištaisyti.
– Kokios grėsmės kiltų studentams, kurie vis dėlto nuspręstų studijuoti toje aukštojoje mokykloje, kurios psichologijos studijų programa neatitinka visų reikalavimų? Ar tai reiškia, kad jis negalėtų savęs vadinti psichologu?
– Tokią studijų programą, kuri neatitinka visų reikalavimų, baigę studentai tikrai negalėtų įgyti psichologo bakalauro kvalifikacijos ir tęsti studijų psichologijos krypties magistrantūroje, kadangi neatitinka anksčiau išvardintų reikalavimų. Toks pasirinkimas apsunkintų šių specialistų kelią į aukštesnio mokslinio laipsnio siekimą būtent psichologijos srityje. Kaip pavyzdys, yra buvusių precedentų Lietuvoje, kuomet studentai teikė apeliacijas teismuose, kad baigę kitas programas, nesuteikiančias psichologijos bakalauro kvalifikacinio laipsnio, negali studijuoti psichologijos magistro ir tokiu būdu įgyti psichologijos magistro kvalifikaciją pagal Lietuvos teisės aktus suteikiančią teisę dirbti psichologu. Tad norintieji ateityje dirbti psichologais, studijas turi rinktis atsakingai, t. y. stoti tik į tas bakalauro programas, kurios pilnai atitinka visus psichologijos studijų programoms keliamus reikalavimus ir suteikia psichologijos bakalauro laipsnį.
– Kokius svarbius pirmuosius žingsnius turėtų žengti būsimas studentas, kuris svarsto pasirinkti psichologo profesiją?
– Yra keli svarbūs aspektai, kas gali padėti teisingai pasirinkti tinkamą ir kokybišką studijų programą. Stojant į psichologiją būtinai reikia išsiaiškinti, ar siūloma aukštosios mokyklos studijų programa atitinka Lietuvos Psichologijos studijų krypties aprašą bei „EuroPsy“ standartus, ar programa gerai vertinama tarptautinių ekspertų. Taip pat svarbu, ar psichologijos studijų programą siūlanti aukštoji mokykla psichologų rengimui turi pakankamą mokslinį ir pedagoginį potencialą (dėstantys dėstytojai turi turėti aukštą mokslinę ir pedagoginę kvalifikaciją psichologijos kryptyje, studijų programą vykdyti ne vienerius metus). Ir, galiausiai, ar pabaigus psichologijos bakalauro siūlomas studijas specialistas galės tęsti studijas psichologijos krypties magistrantūroje.
Psichiatrija yra pseudomokslas, tai psichologija tuo labiau, atliekanti bedieviams skirtos nuodėmių išpažinčių klausytojos vaidmenį. Patrauklumą lemia galimybė knaisotis po žmogaus apatinius užkaborius tiek sielos, tiek kūno.