Gyvenime teko sutikti daug įvairių žmonių: vieni, tarsi meteorai, patekę į žemės atmosferą, nušvisdavo akimirkai, kiti, nors jau iškeliavę Anapilin, šviečia ryškia atminimo žvaigždės šviesa. Tokiu buvo nenuilstamas kovotojas su blogiu, dimisijos pulkininkas, monsinjoras Alfonsas Svarinskas.
„Kremliaus aikštėje, ant ežero kranto, stovės paminklas JAV prezidentui Ronaldui Reiganui“
Pirmą kartą ilgesniam pokalbiui su monsinjoru A. Svarinsku susitikome 2009 m., gegužės 27 d., kartu su Atsargos karininkų sąjungos karininkais tvarkydami Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parko (Kadrėnų k. Ukmergės r.) teritoriją. Gražią saulėtą pavasario dieną, genėjome sausas
medžių šakas, kirtome sausuolius, šienavome tvenkinio pakrantę. Kartu su mumis dirbo ir partizanų parko įkūrėjas monsinjoras A. Svarinskas. Tarp darbų pasitaikė puiki proga gerą pusvalandį pasivaikščioti partizanų parko takeliais ir pasiklausyti jautrių A. Svarinsko pasakojimų apie Rusijos lageriuose praleistus metus, tremtį į Vokietijos Federacinę Respubliką, susitikimus su Romos Katalikų Bažnyčios vadovu, popiežiumi Jonu Pauliumi II ir JAV prezidentu Ronaldu Reiganu (Ronald Reagan).
Įsiminė pamokantis monsinjoro pasakojimas apie susitikimą su JAV prezidentu R. Reiganu. Jis sakė, kad norint pasiekti rezultatų bendraujant su aukšto rango pareigūnu, reikia jį sudominti, net prajuokinti. 1989 m., susitikimo su JAV prezidentu metu, monsinjoras pasakė, kad R. Reiganui už kovą su blogiu Maskvoje, bus pastatytas paminklas. Į prezidento klausimą, kurioje vietoje stovės tas paminklas, monsinjoras atsakė, kad Kremliaus aikštėje. Toje aikštėje, bus didelis ežeras, o ant to ežero kranto stovės paminklas. Tai labai prajuokino JAV prezidentą, ir monsinjoro vizito tikslas išskirtinai padėkoti JAV prezidentui už išlaisvinimą iš Sovietų Sąjungos kalėjimo buvo pasiektas. Monsinjoras taip pat papasakojo, kad padovanojo JAV prezidentui R. Reiganui lageriuose iš duonos padarytą rožančių ir kryžiuką. Kaip įprasta, visas dovanas prezidentas perduoda savo padėjėjams, bet A. Svarinskas pasidžiaugė, kad jo dovaną R. Reiganas laikė suspaudęs rankoje ir nueidamas dovanos nepaleido iš rankų.
Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke stovi kryžius – dėkingumo ir pagarbos ženklas JAV prezidentui Ronaldui Reiganui.
Monsinjoras papasakojo, kad idėja įkurti parką, kaip ir daugelis kitų idėjų, kilo lageriuose. Ten svarbu turėti užsiėmimą, tada ir išgyventi lengviau. Su išduotu muilo gabalėliu kaliniai braižydavo ant grindų įvairiausias schemas, kurdavo planus. „Malonu, kai idėjos tampa kūnu“, – žvelgdamas į partizanų atminimą įamžinančius ąžuolinius kryžius, sukurtus ir išdrožtus Utenoje, sakė monsinjoras.
Pulkininkas su fotoaparatu kviečiamas į tribūną
2012 m., gegužės pradžioje, prie Krašto apsaugos ministerijos pastato, atsitiktinai sutikau monsinjorą A. Svarinską. Prisiminęs muziejininkės iš Reškutėnų Viktorijos Lapėnienės prašymą, paklausiau monsinjoro apie jo galimybę birželio 16 d., dalyvauti Jukiškės kaime (apie 4 km nuo Reškutėnų k.), vyksiančiame paminklo laisvės kovotojams pašventinime. Monsinjoras pažadėjo dalyvauti, bet kartu pareiškė: „Pulkininke, o prieš tai gegužės 19 d., kviečiu jus dalyvauti Mūšios parke (Ukmergės r.) vyksiančioje Didžiosios Kovos apygardos partizanų metinėje šventėje“. Gegužės 19 d., šv. Mišias už žuvusius, nukankintus, mirusius ir gyvuosius laisvės kovotojus aukojo jo Ekscelencija Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, Kaltanėnų (Švenčionių r.) klebonas Jeronimas Petrikas ir kiti. Graži saulėta diena subūrė labai gausų dalyvių būrį. Malonu buvo matyti nemažai jaunimo.
Po šv. Mišių monsinjoras A. Svarinskas kvietė susirinkusius pasisakyti. Po kelių pasisakymų išgirdau monsinjoro pasakojimą apie atsargos karininkus, kurie prieš keletą metų tvarkė Mūšios parką, ir kvietimą pulkininkui (pavardės nenurodė) ateiti į tribūną. Apsidairęs patikslino, kad kviečia pulkininką, kuris ką tik vaikščiojo su fotoaparatu. Tik tada supratau, kad monsinjoras ieškojo manęs. Man pajudėjus tribūnos link, monsinjoras, matyt, nepatogiai pasijautęs dėl pamirštos pulkininko pavardės, jau pakvietė kitą kalbėtoją.
Truputį pergyvenau dėl šio nesusipratimo ir neįvykusio pasisakymo, todėl Lietuvos Sąjūdžio tinklapyje patalpinau pranešimą apie Didžiosios Kovos apygardos partizanų metinę šventę, kuri buvo gera patriotinio auklėjimo pamoka būsimiems Lietuvos kariuomenės karininkams ir mūsų jaunimui. Taip pat padėkojau monsinjorui A. Svarinskui už puikiai rengtą šventę ir palinkėjau sveikatos ir neišsenkamos energijos kovoje su blogiu.
Monsinjoras A. Svarinskas savo pažadą taip pat ištesėjo – Jukiškės kaime pašventino įspūdingo dydžio tautodailininko Juozo Jakšto sukurtą ąžuolinį paminklą, kuriame įamžintos Reškutėnų krašto partizanų pavardės ir iškalti visiems brangūs žodžiai: „O Dvasia Viešpatie! Globoki žemę Lietuvos ir apsaugok Laisvę jos“.
Monsinjoro A. Svarinsko atminimo žvaigždė ryškiai šviečia, nes jo atminimas gyvas žmonių širdyse: įkurta Monsinjoro A. Svarinsko atminimo draugija, leidžiamos atsiminimų knygos, tarp jų „Nepataisomasis. Vardan Dievo, Tėvynės ir Laisvės“, kiekvienais metais Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke, vyksta Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventės, Vilniaus rotušėje – monsinjoro A. Svarinsko ir Lietuvos partizanų atminimo vakarai ir kiti renginiai.
Autorius yra dimisijos pulkininkas leitenantas
Amžinai kiekvienam Lietuvos patriotui Monsinjoro vardas Alfonsas ir pavardė Svarinskas liks pavyzdžiu mylėti Dievą ir Lietuvą.