Lietuviškas „marmuras“ bus kasamas Pagiriuose

Daug metų plėtotas anhidrito gavybos projektas Pagirių kaime (Kauno r.) pasiekė finišo tiesiąją – kitąmet prasidės paruošiamieji kasyklos statybų darbai, o 2020 m. ją žadama atidaryti.

Apie tai praėjusį trečiadienį vietos bendruomenę informavo UAB „Margasmiltė“ generalinis direktorius Valdas Sabaliauskas.

Nepanaudotas žemės turtasGeologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas tvirtino, kad anhidritas yra didžiausias kol kas nepanaudotas Lietuvos žemės gelmių turtas. Į pietvakarius nuo Garliavos esančiame Pagirių kaime yra išžvalgytas didelis šio mineralo telkinys.  Maždaug 300 metrų gylyje čia slūgso daugiau kaip 235 mln. tonų šio vertingo mineralo.

„Margasmiltė“ Pagiriuose yra įsigijusi 6,4 ha sklypą, kuriame ketina įrengti požeminę kasyklą.

Sabaliauskas sakė, kad anhidritą žadama pjaustyti blokais, kita dalis bus skaldoma. Procesas vyks po žeme, be sprogdinimų. Specialūs atitvarai izoliuos aplinką nuo projekto teritorijoje galimo triukšmo.

Anhidrito blokus žadama gabenti sunkvežimiais, todėl šalia geležinkelio sankasos numatyta įrengti kelią.

„Margasmiltė“ turi anhidrito gavybos licenciją ir yra atlikusi visus reikiamus formalumus, tarp jų ir poveikio aplinkai vertinimą. Kalnakasyba taps nauja šalies ūkio šaka, todėl projektas pretenduoja gauti valstybinės reikšmės statusą.

Sklaidė gyventojų dvejones

Pirmoji požeminė kasykla Lietuvoje yra neįprastas reiškinys, todėl  Pagirių kaimo gyventojams iškilo įvairių klausimų, kuriuos bendruomenės atstovai pateikė verslininkams.

Vieną viešojoje erdvėje sklandančių gandų, neva Pagirių kasykloje bus laidojamos radioaktyvios atliekos, ir „Margasmiltės“, ir Ūkio ministerijos atstovai kategoriškai paneigė – tai draudžia daryti Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktai.

Sabaliauskas sakė, kad baigus eksploatuoti kasyklą, o tai galėtų įvykti maždaug po 200 metų, atsiradusias ertmes būtų galima panaudoti grūdų talpykloms, rekreacijai, turizmui ir kitoms reikmėms.

Kiti opūs klausimai: ar nebus užteršti požeminiai vandenys, ar neišseks gyventojų šuliniai? Geologas Ginutis Juozapavičius patikino, kad vykdant projektą bus naudojamos pasaulyje pažangiausios kasimo technologijos, kurios įgalina pasiekti giliausius klodus, nedarant jiems jokios įtakos. „Anhidritas yra ekologiška, visiškai saugi medžiaga“, – tvirtino geologas.

Dėl labai didelio išteklių kiekio anhidritą žadama kasti kameromis, paliekant pakankamo storio juostines likmenas, kolonas, skliautus ir padą, todėl ertmės bus stabilios.

Sabaliauskas pasakojo, kad įmonėje bus sukurta 120 naujų darbo vietų. Paskaičiuota, kad Pagirių kasykla galėtų paskatinti dar 650-700 netiesioginių darbo vietų kūrimą.

Ragino elgtis atsakingai

Susitikime dalyvavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pasidžiaugė, kad Lietuvoje atsiras nauja pramonės šaka, bus kuriamos darbo vietos, mokami mokesčiai. Kartu jis akcentavo, kad projektą vystantys verslininkai privalo būti socialiai atsakingi. „Svarbu atsigręžti į čia gyvenančius žmones, kurie turi jaustis saugūs, ir mes visada būsime jų pusėje“, – pabrėžė meras.

Makūno nuomone, abipusį pasitikėjimą padidintų nuolatinis bendruomenės informavimas apie numatomus darbus ir verslininkų indėlis į kaimynystėje gyvenančių žmonių gerovę. Meras pasiūlė „Margasmiltės“ vadovams parodyti gerą valią ir kartu su savivaldybe išasfaltuoti į Pagirių kaimą vedančią Gimtinės gatvę.

Išskirtinės kokybės mineralas

Anhidritas (dar vadinamas angelitu) yra sulfatų klasės mineralas. Uoliena tanki, nelaidi skysčiams ir dujoms, atspari šilumos ir šalčio ciklams, lengvai pjaunama ir poliruojama.

Ekspertai tvirtina, kad Pagirių anhidritas yra geriausios kokybės Europoje, 97-98 proc. grynumo ir ypač retai pasitaikančios melsvos spalvos. Kaimyninėje Lenkijoje išgaunamas anhidritas yra kur kas prastesnis, todėl lietuviškasis „marmuras“, analitikų teigimu, būtų konkurencingas rinkoje.

Anhidritas naudojamas gipso dirbinių pramonei, sulfatinėms trąšoms, anhidritiniam cementui, sieros rūgščiai gaminti, o geresnės kokybės, koks yra Pagiriuose, – apdailai, baldams, skulptūroms, suvenyrams ir net papuošalams. Plonasienės peršviečiamos anhidrito plokštės panaudotos Šv. Petro bazilikos Romoje vitražuose.

Didžiausia sulfatinių trąšų gamintoja Lietuvoje „Achema“ kasmet iš Vokietijos ir Ispanijos įsiveža apie 70 tūkst. t. mažesnio grynumo anhidrito. Šio mineralo reikia ir „Akmenės cemento“ gamyklai, kuri žaliavą gabena iš Baltarusijos. Didelę dalį iškasenų „Margasmiltės“ vadovai žada parduoti užsienyje.