Lietuviškuose įmonių pavadinimuose logiška vartoti lietuvių kalbos abėcėlės raides. Tai patvirtinta ir įstatymuose. Tačiau kartais pasigirsta siūlymų leisti vartoti ir raides Q, W, X, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje. Atseit, verslininkui, parduodančiam prekes, reikia taikytis prie pirkėjo. Todėl verta pasvarstyti šių raidžių poveikį verslui.
Esame Europos Sąjungoje ir daugiausia bendraujame su jos narėmis. Europos Sąjunga daugiakalbė. Jos oficialiomis kalbomis pripažintos 24 kalbos. Iš jų 22-jose vartojami lotyniško pagrindo rašmenys. Taigi, reikia derintis prie įvairių kalbų. Kiek minėtos trys raidės svarbios kalbantiems šiomis kalbomis?
Išvardysime kalbas ir jų abėcėlėse esančias raides QWX taip, kaip nustatyta tarptautiniuose standartuose ETSI ES 202 130 ir ISO 12199. Nesančių vietas užpildysime juodais stačiakampiais.
Kalba QWX
Airių ███
Anglų QWX
Čekų ███
Danų QWX
Estų ███
Ispanų QWX
Italų Q██
Kroatų ███
Lenkų █W█
Latvių ███
Lietuvių ███
Maltiečių QWX
Olandų QWX
Portugalų QWX
Prancūzų QWX
Rumunų QWX
Slovakų ███
Slovėnų ███
Suomių ██X
Švedų QWX
Vengrų ███
Vokiečių QWX
Matome, kad maždaug pusės kalbų abėcėlėse raidžių QWX nėra. O jeigu nėra raidžių, tai nėra ir juos atitinkančių garsų. Vadinasi, vardai, turintys tokių raidžių, tomis kalbomis kalbantiems būtų svetimi.
Neatsitiktinai šios raidės neįtrauktos į esperanto kalbos abėcėlę. Raidės W nėra ir lotynų kalboje (žr. K. Kuzavino Lotynų – lietuvių kalbų žodyną, MELI, 1996).
Išskirtinę vietą užima anglų kalba. Pasauliniu mastu kalbų svarba internetinėje erdvėje vertinama T indeksu. 2017 m. anglų kalbos T indeksas buvo 43,2 procento. Tai reiškia, kad tokį procentą sudaro anglų kalbos potencialas internetinėje prekyboje. Prognozuojama, kad 2021 m. jis sumažės iki 34,7 proc., tačiau anglų kalba išliks dominuojanti. Todėl apie ją verta pakalbėti atskirai.
Apie angliškų verslo vardų parinkimą parašyta nemažai straipsnių. Patariama kokias raides parinkti varduose, kad jie būtų vienareikšmiškai ir lengvai tariami, kad būtų juos lengva įsiminti, kad priduotų skambesį ir neišnyktų tarime. Raidės QWX reitinguose pagal įvarius kriterijus rikiuojasi sąrašų pabaigose ir dažniausiai patenka į paskutinį penketuką. Tarp jų įsimaišo Y ir J. Taip patariama jų vengti.
Taigi, bet kuriuo atveju nelogiška raides QWX įtraukti į leistinų sąrašą, o po to aiškinti, kad jos nerekomenduotinos. Todėl dabartinės Lietuvos Vyriausybės siūlymas leisti jas čia vartoti nėra racionalus. Reikia tikėtis, kad Seimas jam nepritars.
Autorius yra Lietuvos informatikas, fizinių mokslų daktaras, 2013-ųjų metų Kalbos premijos lauretas
Bet kokie keistuoliai tie anglai – kūrė kūrė tą programavimą, kompiuteriją, kibernetiką (ir nežinia ką dar stalčiuose užslėptą laiko), tačiau, užuot taikę viską kokioms nors svetimoms, super pažangioms raidėms, kažkodėl tik savoms viską pritaikė, savo tautos raštu rašė!
Kokie jie atsilikę, kokie nešiuolaikiški, kokie provincialūs – taip įsikibus savų rašmenų laikytis…
Tačiau, kai apsižiūriu, tai ir Europos tautos kažkodėl ne svetimomis, bet savomis raidėmis rašo! Kokia provincija, koks atsilikimas! Na, nebent kokie šiuolaikiški vyrukai ir panytės, kur ant tvorų įrodinėja didžiai išsilavinę esą: net tris raides parašyti moka… Tiktai tos trys raidelės, tik tosios – jos mums visą raidyną atstoja…
Štai iš lietuvių elito pasimokytų – jis ne smulkmeniškas, jis svetingas, jis bet ką į savo žodyną ir raidyną įsileistų.
O gal jis taip kuria savo slaptaraštį, kurį supras tik šis uždaras „intelektualiojo elito” ratelis? Gal taip kuriama naujojo elito ložė, susirašinėsianti trimis raidėmis?
??
Vaido Jauniškio komentaras apie pakantumą ir jo ribas
Kultūros savaitėje nuo 55 min.
lrt.lt/mediateka/irasas/1013679291/kulturos_savaite_2017-11-18_09_05
Ar supras nuo per ilgo sėdėjimo Seime nuQWXėjusieji, kad čia ir jiems sakinių esama?
Gal laikas jiems sugiedoti: partijų nariai
nariai, nariai, sakau jum stačiai:
suvalgėt pyragų, primynėt padlagų –
keliaukit šain!
ir neškite tas tris raides, kurias pagaliau išmokote
Gerb. autorius apeliuoja į valdžiažmogių protą ir sąžinę… O ar jie tai turi?!
Gaila, kad profesorius pasiduoda kvailai agitacijai ir kompromituoja savo gerą vardą tokiuose metuose.
Profesorius pasisako PRIEŠ kvailą (čia dar švelniai tariant) nepilnavertiškumo kompleksuose paskendusių provincialų, idiotiškai bandančių įrodyti savo “progresyvumą”, agitaciją. 😉
Čia, Šiaippai, kaip toje rusiškoje komedijoje apie Šuriko nuotykius: “Profesor – lopuch” (rus. – “Profesorius – kvailys”). Taip? Tik paskui pasirodė, kad studentas buvo kvailys!
Profesorius nepasiduoda jokiai agitacijai. O tamstai tikrai trūksta sveiko mąstymo. Matyt, panašių į jus yra ne taip mažai, kad tiek laiko veltui gaištama. Daug triukšmo dėl nieko.
Jokių papildomų raidžių! Įvesdami jas, diskriminuosite kitas tautas, kurios norėtų, kad ir jų raidės nebūtų “paniekintos”. Tai gal praplėsite Lietuvos raidyną visomis pasaulio abėcėlėmis? Atsipeikėkit!
Bet ir suomiai – koks necivilizuotas kaimas!
Ne vienos jų stambios, filialų užsieniuose turinčios įmonės vardą mačiau, sudarytą iš tarptautinių žodžių, bet jie užsispyrę rašo jį tik savo raidėmis…
Na, nžn, nžn… Tai gal jau nė X sukryžiuoti nemoka? Ar gal šaiposi iš užsieniečių, galvodami, jog tie nemokės KS perskaityti, jei ne X parašyta?
Kaip ir seniai įtariau – kvaila ta Žemyna: šneka nesąmones ir neraudonuoja. O gal raudonuoji, vaikeli? Bet užsakovai liepia taip šnekėti. O gal angliškai nepaskaitai – išsilavinimo spragos irgi kvailumo rodiklis. Suomiai ne tik tas prakeiktas raides turi, bet ir ŠŽ įsivedė, kad mus, durnus, galėtų užrašyti.
Suomių:
https://en.wikipedia.org/wiki/Finnish_orthography
Nesiputok.
Lietuvių kalbos statusas yra kalbų Motinos statusas, vertas UNESCO paveldo ir tokie lenkiški ir angliški ‘pagerinimai’ QWX gali tik pabloginti lietuvių kalbos padėtį, griauti dešimčių tūkstančių metų paveldą.
Dėve, Dėve, užkliuvome už varčios, ir vėl iš pradžios. negi bukumas įgimtas. Pamėginkime dar kartą – jokių pagerinimų čia nėra. Buvo tos raidės Kudirkos paminėtos Statrašos ramščiuose, buvo tarpukaryje, per karą, po karo ir atgavus nepriklausomybę. Dabar jaukiai įsitaisiusios Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos puslapiuose. Kur kas čia ką gerina?
Aha, o kaip tada su parduotuvių tinklu „Maxima“ ir LITEXPO parodų rūmais? Beje, abi – lietuviškos įmonės 🙂
Tamsta maišai, kaip sakoma, miltus su tiltais…
P.S. Aš asmeniškai (jei būtų mano valia!) rašyčiau “Maksima”, “Litekspo”… Juk viskas aišku? Ne? Su tomis papildomomis raidėmis, kuriomis kai kurie liberastai nori “praturtinti” mūsų raidyną, iš didelio rašto išeinama iš krašto. Galima, aišku, rašyti ir “Maxima” ir “Litexpo”… Bet ar to reikia? Jei reikia – rašykime! Bet jei reikia!
Neikia.
Ačiū Dievui, ne jums spręsti – yra rašybos taisyklės, pagal jas ir rašysime.
Šiaippai, zuikeli, ir aš tave myliu!!! ?
Vilnieti, tik dėl jūsų, nes aš irgi jus myliu, todėl šviečiu idant neklaidžiotumėte tamsoje. Ir nors senukas man draugas, bet teisybė dar didesnė draugė. O šiaip klaidžioti tamsoje yra tik pusė bėdos. Didžiausia bėda – vengti, bijoti šviesos. Švieskitės:
Airių
Wikipedija:
The alphabet now used for writing the Irish language consists of the following letters of the Latin script, whether written in Roman hand or Gaelic hand:
a á b c d e é f g h i í l m n o ó p r s t u ú;
The acute accent over the vowels is ignored for purposes of alphabetization. Modern loanwords also make use of j k q v w x y z.
Čekų:
https://en.wikipedia.org/wiki/Czech_orthography
Yra tos raidės.
Estų:
https://en.wikipedia.org/wiki/Estonian_orthography
Tos raidės egzistuoja, bet „neoficialiai“.
Italų:
https://en.wikipedia.org/wiki/Italian_orthography
The letters J, K, W, X and Y are not part of the proper alphabet, and are used only for loanwords (e.g. ‘jeans’) and foreign names (with very few exceptions, such as in the native names Jesolo, Bettino Craxi, and Juventus, all of which are derived from regional languages).
Lenkų:
https://en.wikipedia.org/wiki/Polish_alphabet
The letters q (named: ku), v (named: fau), and x (named iks) do not belong to the Polish alphabet, but are used in some foreign words and commercial names.
Slovakų:
https://en.wikipedia.org/wiki/Slovak_orthography
The letters Q, W and X are only used in loanwords.
Slovėnų:
https://en.wikipedia.org/wiki/Slovene_alphabet
The following Latin letters are also found in names of non-Slovene origin: Ć (mehki č), Đ (mehki dž), Q (ku), W (dvojni ve), X (iks), and Y (ipsilon), Ä, Ë, Ö, Ü.
Suomių:
https://en.wikipedia.org/wiki/Finnish_orthography
Yra tos raidės.
Vengrų:
https://en.wikipedia.org/wiki/Hungarian_alphabet
Yra tos raidės.
Dar keli neadekvatūs teiginiai:
“Matome, kad maždaug pusės kalbų abėcėlėse raidžių QWX nėra. O jeigu nėra raidžių, tai nėra ir juos atitinkančių garsų.”
Idiotizmas. Jei raidės X nėra, tai pasak jo reiškia, kad nėra garsų ks.
“Raidės W nėra ir lotynų kalboje (žr. K. Kuzavino Lotynų – lietuvių kalbų žodyną, MELI, 1996).”
Žinoma, o ant Karaliaus Mindaugo paminklo Vilniuje tikriausiai turkiškai parašyta: MINDOUWE […] REX LETOWIE.
Tai dabar mums, lietuviams, prie kurios kalbos derintis su tomis W, X ir Q? Savo kalbos, savo raidyno mes jau nebeturime?! Išradinėsime dviratį?! Nebeturime daugiau ko veikti?! Visos kitos mūsų problemos jau išspręstos ir liko tik W, X ir Q problema?! Taip? Įtariu, kad kažkam yra “stogas pavažiavęs”…
Blogai, kai nebepriimate šviesos. Na imkite, ir perskaitykite vieną kartą, kas jums pirštu prikišamai parodyta. Nesidrovėkite. O jei perskaitytumėte, turėtumėte suprasti, kad šitų nelemtų (ir dar kelių kitų) raidžių savo fonetikai nėra reikalo naudoti ir daugelis kalbų jų neturi (tą jums gražiai parodė straipsnio autorius), o jums pateikti tekstai rodo, kad be šių raidžių neišsiverčia nė viena civilizuota tauta svetimvardžiams ir kai kuriems svetimžodžiams užrašyti. Aš (sekdamas mūsų šviesuliais Kudirka, Marcinkevičiumi, Zinkevičiumi…) siekiu būtent apie tai jus ir apšviesti. Šalin tamsybę ir tegu bus ramybė jūsų sieloje.
Kada tai parašyta su W ?
Mindaugo laikais, kai net nebuvo W ?
Ar čia Krokuvoje susigalvojo ta W užrašyti ir dovanoti lietuviams kaip gegutės kiaušinį ?
Kodėl lietuvių kalbą tempti ant kažkokių QWX kurpalių, jei mes neturime tokių garsų, o kuriuos turime, tai labai puikiai apsieiname turimomis ne QWX raidėmis.
Nu tamsuolis, nebegaliu. Visos tautos neišsiverčia, o mes išsiversime. Ak tiesa, graikai išsiverčia. Siūlau pereiti prie kirilikos, tikrai nereikės tos nelemtos w. Vis dėlto, įžvalgus bičas buvo tas Muravjovas, mums tik gero norėjo. Tik mes durni priešinomės. Amžiną jam atilsį.
Kvailys!!!
Che, o kur argumentai? Ir kur meilė?
Argumentai – užpakaly. Pasižiūrėk – rasi. Juk mėgsti knaisiotis ten, kur dantys neauga. ?
Kiekvienas stribas nešė Lietuvai Stalino saulę ir Žmonijos pažangą.
Kuo skiriesi ?
??
Tas momentas, kai kiauras liberastas sako “ačiū DIEVUI”… 😀
Na ir, aišku, pasidžiaugimas, kad “yra rašybos taisyklės”, kai de facto jų nė velnio nepaisoma. 🙂
Pikcai, toli gražu aš ne liberalas. Mano pažiūros tautininkiškos. Tik manau, kad net labai svarbų ar gerą reikalą ginti ir motyvuoti melu, demagogija yra kompromituoti tą reikalą. Mat melo kojos trumpos ir visa, kas paslėpta, nutylėta, anksčiau ar vėliau tampa vieša. Taigi, tebūna ir su jumis šviesa.
Pats negali būti liberalas, nes esi… liberastas. ?
P.S. Klausimėlis. Kažin, ar Tautininkai toleruoja įvedimą į mūsų tautišką raidyną “netautiškas” raides W, X ir Q? Kažkaip abejoju… ?
Vadintis tautininku nereiškia būti tautininku.
Vadintis pydaru, nereiškia būti pydaru!!! ?
Puikus įrodymas, kad nėra logikos tuose vyriausybės rūpesčiuose oficialiai įteisinti tas nelietuviškas raides. Logika tik tokia, kad liberastai uoliai tarnauja Lenkijos nacių šovinistinėms užgaidoms, todėl per visus galus bando įteisinti ir sukurti teisinius precedentus vartoti tas raides. O paskui rėks, kad precedentas jau yra, todėl ir pavardėse galima, o paskui – ir Lietuvos vietovardžiuose…